Rinkimai vyko praėjus dvejiems metams po protestų prieš giliai įsišaknijusią nelygybę ir keliems mėnesiams po komisijos, kuri rengs naujosios konstitucijos projektą, rinkimų. Nauja konstitucija buvo pagrindinis protestuotojų reikalavimas.

Suskaičiavus 65 proc. balsalapių paaiškėjo, kad kraštutinės dešiniosios Respublikonų partijos 55 metų kandidatas Jose Antonio Kastas pirmauja surinkęs 28,4 proc. balsų. Antras liko 35-erių Gabrielis Boricas iš kairiųjų aljanso „Apruebo Dignidad“, kuriam priklauso ir Komunistų partija – jis gavo 24,9 proc. balsų.

Jų artimiausias varžovas iš septynių kandidatų gavo tik kiek daugiau kaip 13 proc. balsų.

Jeigu joks kandidatas per pirmąjį turą nesurenka 50 proc. balsų, antrasis balsavimo ratas, kuriame dalyvaus du daugiausiai balsų surinkę kandidatai, vyks gruodžio 19 dieną.

Čilės gyventojai sekmadienį prie balsadėžių ėjo jau ketvirtą kartą per pusantrų metų. Šį kartą buvo renkamas naujas prezidentas, kuriam vadovaujant šalis rengs savo pirmąją konstituciją po diktatūros.

Apklausos rodė, kad prieš pat rinkimus pusė iš 15 mln. balso teisę turinčių žmonių dar nebuvo apsisprendę, už ką balsuos. Šių prezidento rinkimų baigtis laikyta sunkiausiai prognozuojama per kelis dešimtmečius.

Didelė nelygybė

Balsavimas, įvykęs po visuotinio sukilimo prieš gilią socialinę nelygybę, atrodo pratęsiantis nepalankias tendencijas tradicinėms politinėms partijoms, kurios dešimtmečius vadovavo remdamosi neoliberalia politika, dėl kurios, daugelio nuomone Čilė tapo gana turtinga šalis, bet neturtingųjų ir darbininkų klasės gyventojų padėtis pablogėjo.

Ši nelygybė buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl 2019 metų spalį kilo masiniai protestai. Po mėnesio – ir žuvus dešimtims žmonių – vyriausybė sutiko surengti referendumą dėl naujos konstitucijos.

Tas plebiscitas, iš pradžių paskirtas 2020 metų balandį, bet vėliau atidėtas dėl koronaviruso pandemijos, galiausiai įvyko praėjusių metų spalio 25 dieną.

Rezultatas buvo nedviprasmiškas: 80 proc. dalyvių nubalsavo už tai, kad naują konstituciją parengtų specialioji komisija, sudaryta tik iš išrinktų narių.

Rinkėjai gegužę į ją išrinko virtinę nepriklausomų kandidatų, daugiausia kairiųjų pažiūrų. Ši komisija jau pradėjo rengti konstitucijos projektą.

Tiek J. A. Kastas, tiek G. Boricas atstovauja mažumos partijoms ir nepriklauso nusistovėjusioms koalicijoms, vadovavusioms Čilei nuo diktatoriaus Augusto Pinocheto valdymo pabaigos prieš 31 metus.

Centristai, įskaitant kandidatą Sebastianą Sichelį iš nepopuliaraus dabartinio prezidento Sebastiano Pineros partijos, per nuomonių apklausas buvo mažiausiai populiarūs.

Ketvirtas likęs S. Sichelis sekmadienį pripažino pralaimėjęs ir pasveikino J. A. Kastą, taip pat sakė nebalsuosiąs už G. Boricą.

Prieš dvejus metus Čilėje ištisas savaites vykusių demonstracijų dalyviai protestavo prieš mažus atlyginimus ir pensijas, prastai veikiančias valstybines sveikatos apsaugos ir švietimo sistemas, taip pat, kaip nurodoma neseniai paskelbtoje Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitoje, „nuolatinę didelę nelygybę“ tarp turtingųjų ir vargšų. Šie neramumai pareikalavo dešimčių žmonių gyvybių.

Ateinančiais metais Čilės gyventojai balsuos privalomame referendume, kad patvirtintų arba atmestų naują pagrindinį šalies įstatymą.

Sekmadienį 19 mln. gyventojų turinčioje šalyje taip pat buvo renkami 155 Deputatų Rūmų nariai ir beveik du trečdaliai Senato narių.

Antrą kadenciją, apimtą ekonominių ir socialinių sukrėtimų, baigiančio S. Pineros reitingai yra rekordiškai žemi. Čilei jis vadovavo nuo 2018 metų. Anksčiau jis ėjo prezidento pareigas 2010–2014 metais.

Šalies ekonominės bėdos paaštrėjo dėl koronaviruso epidemijos: išaugo nedarbas, fiksuota 6 proc. infliacija, smarkiai išaugo užsienio skola, labai padidėjus socialinės pagalbos ir subsidijų paklausai.

Aišku viena: didelė dalis čiliečių nori labiau į socialinius reikalus orientuotos vyriausybės, geresnės prieigos prie viešosios sveikatos priežiūros ir švietimo bei privačiai administruojamos pensijų sistemos pokyčių.

Tačiau analitikai taip pat pastebėjo, kad neseniai įvyko posūkis į dešinę; dėl jo iš dalies kaltinamas per protestus kartais prasiveržiantis smurtas ir padegimai bei susirūpinimas dėl imigracijos ir nusikalstamumo.

Nuo 2012 metų, kai balsavimas tapo savanoriškas, Čilės rinkėjų aktyvumas buvo mažas – paprastai jis nesiekia 50 procentų.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją