Per išskirtinį interviu prezidento rūmuose Minske jis sakė: „Manau, kad tai visiškai tikėtina. Mes esame slavai. Mes turime širdį. Mūsų kariai žino, kad migrantai keliauja į Vokietiją“.
„Galbūt kažkas jiems padėjo. Aš to net nenagrinėsiu“.
Tačiau jis neigė kvietęs į Baltarusiją atvykti tūkstančius migrantų, kad išprovokuotų krizę pasienyje.
„Aš jiems pasakiau, kad pasienyje migrantų nesuiminėsiu, nelaikysiu jų prie sienos, ir jei nuo šiol jie toliau čia vyks, aš jų nestabdysiu, nes jie vyksta ne į mano šalį, jie vyksta į jūsų šalį“.
„Štai ką turiu galvoje. Tačiau aš jų čia nekviečiau. Ir jei atvirai, nenoriu, kad jie keliautų per Baltarusiją“.
Primename, kad iš viso per ketvirtadienį lenkų pasieniečiai užfiksavo 255 bandymus neteisėtai kirsti valstybės sieną iš Baltarusijos pusės. Nuo metų pradžios tokių neteisėtų bandymų užfiksuota per 34 tūkst., iš kurių daugiau kaip 6 tūkst. – vien lapkričio mėnesį.
Spalį buvo užfiksuota beveik 17 300 bandymų neteisėtai kirsti valstybės sieną, rugsėjį – 7 700. Rugpjūtį, kai prasidėjo migrantų krizė, pasieniečiai užfiksavo daugiau nei 3 500 mėginimų neteisėtai patekti į šalies teritoriją.
Nors per pastarąjį mėnesį neteisėtų bandymų kirsti sieną skaičius sumažėjo, A. Michalska sakė, kad „pastaruoju metu jie tapo agresyvesni“.
Prie Kuznicos-Bruzgių kontrolės punkto migrantų įrengta stovykla buvo likviduota, ketvirtadienį pranešė Minskas. Tą pačią dieną šimtai irakiečių, kuriems nepavyko iš Baltarusijos patekti į Lenkiją, sugrįžo namo pirmuoju repatriacijos skrydžiu, organizuotu Bagdado.
ES kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką sąmoningai pakursčius migrantų krizę pasienyje keršijant už Bendrijos sankcijas jo režimui.
Minskas šiuos kaltinimus griežtai neigia ir kritikuoja ES už tai, kad ji nepriima į ją norinčių patekti migrantų.
Atmeta bet kokius kaltinimus
A. Lukašenka ir jo sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmeta kaltinimus, esą Baltarusija sąmoningai pakurstė migrantų krizę, ir kritikuoja Lenkiją, kad ši nepriima migrantų.
Baltarusijos tyrimų komiteto vadovas Dzmitras Hаra savo ruožtu penktadienį nurodė, kad šalyje jau 65 asmenys buvo pripažinti nukentėjusiais baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo žmonijos saugumui, iškeltoje dėl Lenkijos tarnybų veiksmų.
„Kaip man buvo pranešta, iki šio ryto apklausti ir pripažinti nukentėjusiais nuo neteisėtų veiksmų 65 asmenys“, – sakė Dz. Hara, kurį cituoja BelTA.
Lapkričio 17 dieną Baltarusijos tyrimų komitetas pranešė, kad dėl įvykių Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje iškėlė baudžiamąją bylą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl nusikaltimo žmonijos saugumui.
Šis tyrimas susijęs su antradienio įvykiais, kai Lenkijos saugumo pajėgos ašarinėmis dujomis ir vandens patrankų čiurkšlėmis mėgino vaikyti migrantus, svaidžiusius akmenis į pareigūnus. Lenkijos policija pranešė, kad per susirėmimus buvo sužeisti devyni policininkai, pasienietis ir karys.
Tuo metu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pakartojo, kad atsakomybė už krizę pasienyje su Baltarusija tenka Minskui, „stumiančiam migrantus prie sienos, kur vyksta neramumai“.
Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad nuo rugpjūčio, kai prasidėjo krizė pasienyje, jau mirė mažiausiai 11 migrantų.
Ketvirtadienį viena lenkų nevyriausybinė organizacija pranešė suradusi sirų porą, praradusią savo vienų metų vaiką, kai ištisą mėnesį nakvojo šalia sienos esančiame miške.
Kremlius pranešė, kad A .Lukašenka ir jo pagrindinis sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį kalbėjosi telefonu ir pabrėžė „Minsko ir ES bendradarbiavimo svarbą sprendžiant šią problemą“.
Tuo metu Ukraina, besiribojanti ir su Baltarusija, ir su Lenkija, baiminasi, kad migrantai gali bandyti patekti į jos teritoriją ir paskui pasiekti kaimynines ES šalis.
„Neatmetame galimybės, kad Rusija nuspręs tikslingai pasiųsti daug nelegalių migrantų per Baltarusiją į mūsų teritoriją, – parlamentui sakė ukrainiečių vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.
„Sistemingai ir kruopščiai rengiamės tokiai situacijai“, – pridūrė jis.
Ukrainiečių ministras teigė, kad šiuo metu padėtis prie šalies sienos su Baltarusija valdoma, bet perspėjo kaimyninėje šalyje surinkusius ir į ES patekti norinčius migrantus nekirsti Ukrainos sienos ir sakė, kad jie bus atstumti atgal visomis būtinomis priemonėmis, įskaitant šaunamuosius ginklus.
Raginimas nebeapgręžti migrantų
Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič humanitarinę padėtį pasienyje apibūdino kaip „keliančią nerimą“. Ji taip pat pareikalavo nutraukti prieštaringai vertinamą lenkų pasieniečių praktiką – migrantų grąžinimą atgal į Baltarusiją.
„Asmeniškai išklausiau pasibaisėtinų pasakojimų apie itin dideles kančias, patiriamas viltį praradusių žmonių,.. kurie dėl šių apgręžimų praleido ne vieną savaitę ar net kelis mėnesius skurdžiomis ir ekstremaliomis sąlygomis šaltuose ir drėgnuose miškuose“, – pareiškime nurodė komisarė.
„Visi apgręžimai turi būti nedelsiant nutraukti“, – pridūrė ji.
D. Mijatovič taip pat paragino Lenkiją leisti žmogaus teisių gynėjams ir žiniasklaidai „nedelsiant ir netrukdomai lankytis visuose pasienio rajonuose“.
Baltarusija ketvirtadienį pranešė, kad jos teritorijoje iš viso yra apie 7 tūkst. migrantų.
Minskas pažadėjo prisiimti atsakomybę už maždaug 5 tūkst. šių migrantų išsiuntimą namo, taip pat pareiškė, kad ES atvers „humanitarinį koridorių“ į Vokietiją likusiems 2 tūkst. atvykėlių.
Tačiau Berlynas paneigė įsileisiantis visus šiuos žmones.
Pasak Varšuvos, padėtis pasienyje lieka įtempta: lenkų Gynybos ministerijos duomenimis, per pastarąsias kelias dienas padaugėjo mėginimų kirsti sieną per Bugo upę, pasitelkiant ir plaustus.
„Agresyvesni“ bandymai nelegaliai kirsti sieną
Lenkijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovė leitenantė Anna Michalska sakė, kad per pastarąjį mėnesį neteisėtų bandymų kirsti sieną skaičius sumažėjo, bet „pastaruoju metu jie tapo agresyvesni“.
Ji papasakojo naujienų agentūrai AFP apie vėlai ketvirtadienį įvykusį incidentą, kuriame dalyvavo apie 500 migrantų.
„Šioje grupėje buvę žmonės svaidė akmenis į lenkų pareigūnus ir panaudojo prieš juos ašarines dujas. Tuo pat metu lenkų pasieniečiai akino juos lazerių spinduliais“, – sakė A. Michalska.
Anot tarnybos atstovės, buvo sužeisti keturi lenkų kariai; jiems hospitalizacijos neprireikė.
Humanitarinės pagalbos organizacijos nurodo, kad nuo krizės pradžios vasarą abipus sienos gyvybės neteko mažiausiai 11 migrantų.
Lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas penktadienį tviteryje parašė, kad Varšuva „su džiaugsmu priėmė Estijos pasiūlymą“ atsiųsti beveik 100 žmonių padėti Lenkijai tvarkytis su migracijos krize prie sienos su Baltarusija.
ES ir JAV šią savaitę paskelbė apie rengiamas naujas sankcijas Minsko režimui, kuris ėmėsi brutalių veiksmų prieš opoziciją po pernai vykusių prezidento rinkimų. Baltarusių opozicija ir Vakarai tuos rinkimus laiko suklastotais.
Svarbiausi faktai apie migrantų krizę
Europos Sąjunga ir Baltarusija surėmė ietis dėl migrantų krizės, kilusios tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Minsko režimo sąjungininkės Maskvos.
Pateikiame svarbiausius faktus apie šią krizę, per kurią Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje sunkiomis sąlygomis yra įstrigę tūkstančiai migrantų.
Krizės pradžia
Nuo vasaros tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų, plūstelėjo į Baltarusiją, vildamiesi patekti į Europą per kaimynines Europos Sąjungos valstybes Lenkiją, Latviją ir Lietuvą.
Vakarai kaltina Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą apgaulingais pažadais viliojant migrantus į savo šalį ir siunčiant juos veržtis pro ES šalių sienas, keršijant už bloko sankcijas Minskui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją. Nuogąstaudama, kad nepasikartotų 2015-ųjų migracijos krizė, ES išreiškė palaikymą Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai, kurios užtvėrė savo sienas. Pagalbos organizacijos sako, kad nuo vasaros, kai prasidėjo ši krizė, mirė mažiausiai 11 migrantų. Antradienį Lenkijos saugumo pajėgos spaudžiant šalčiui panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką atremti didžiulę minią migrantų, kai šie pamėgino prasiveržti per sieną, savaitę praleidę laikinai įrengtoje stovykloje.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas trečiadienį įspėjo, kad ši krizė gali „tęstis mėnesius ar net metus“. Baltarusija ketvirtadienį pranešė, kad jos teritorijoje yra apie 7 tūkst. migrantų, iš jų apie 2 tūkst. – pasienyje su Lenkija. Baltarusijos sprendimas šią savaitę apgyvendinti apie 1 tūkst. migrantų „logistikos centre“ netoli Kuznicos-Bruzgių kontrolės punkto gali reikšti, jog krizės tikriausiai nepavys greitai užbaigti.
Ką sako abi pusės
ES kaltina A. Lukašenką, kad jis pakurstė šią krizę siekdamas priversti europiečius atnaujinti dialogą, kurį Vakarai nutraukė, kai Minsko režimas ėmėsi brutalių veiksmų prieš opoziciją po pernai vykusių prezidento rinkimų. Baltarusių opozicija ir Vakarai tuos rinkimus laiko suklastotais.
A. Lukašenka, jau beveik tris dešimtmečius geležiniu kumščiu valdantis Baltarusiją, šiuos kaltinimus atmeta. Šią savaitę jis du kartus aptarė migrantų krizę su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Tai buvo pirmieji A. Lukašenkos pokalbiai telefonu su Vakarų valstybės lyderiu nuo pernai.
Trečiadienį A. Lukašenkos spaudos tarnyba pranešė, kad artimiausiu metu Baltarusija ir ES pradės tiesiogines derybas. Visgi Vokietija informacijos apie tiesiogines derybas nepatvirtino. Berlynas akcentavo būtinybę užtikrinti humanitarinę pagalbą ir sugrįžimo galimybes migrantams padedant Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūrai UNHCR ir Tarptautinei migracijos organizacijai bei bendradarbiaujant su Europos Komisija. Visgi A. Merkel atstovas spaudai Steffenas Seibertas trečiadienį sakė, jog yra „naudinga“ kalbėtis su Minsku, „kad būtų pagerinta ši humanitarinė padėtis“, net jei deramasi su lyderiu, kurio teisėtumo Europa ir Vokietija nepripažįsta. Varšuvai ši krizė yra galimybė atkurti savo įvaizdį partnerių, kaltinančių lenkų vyriausybę pažeidžiant tokius principus kaip teismų nepriklausomumas ir teisės viršenybė, akyse.
Savo sienas uždariusi Lenkija tapo savotiška priešakine tvirtove, ginančia Europą nuo migrantų antplūdžio. Tuo metu pagrindinė A. Lukašenkos politinė ir finansinė rėmėja Maskva, pasiskelbė tarpininke ir trečiadienį pritarė tiesioginiams ES ir Minsko ryšiams.
