Pranešimai, kad vyriausybė pasirengusi atsigabenti žmones į Vokietiją yra „melagingi pranešimai“, kuriais siekiama daryti „spaudimą“, sakė jis.
Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos atstovė Natalija Eismont prieš tai pareiškė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel nori derėtis su ES dėl „humanitarinio koridoriaus į Vokietiją“ sukūrimo 2 000 Lenkijos pasienyje esančių migrantų. A. Merkel trečiadienį antrą kartą pabėgėlių krizę telefonu aptarė su A. Lukašenka.
Vokietija, anot H. Seehoferio, pasiruošusi prisidėti prie humanitarinės pagalbos pabėgėliams Baltarusijos pusėje.
„Tačiau mes nepriimsime pabėgėlių ir nepasiduosime spaudimui“, – kalbėjo jis. Bet kokios humanitarinės paramos tikslas esą galiausiai yra, kad žmonės grįžtų į savo kilmės šalis.
Kaimyninei Lenkijai ministras pareiškė „solidarumą“ ir „padėką“.
„Tai, ką Lenkija daro šioje krizėje, yra teisinga ir legitimu“, – teigė jis. Atitverdama sienas, Lenkija esą paiso ne tik savo, bet ir ES interesų.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis patvirtino, kad jo vyriausybė nekeis kurso. „Čia nebus kelio ciniškai nelegaliai migracijai“, – pažymėjo jis.
Kaip „Reuters“ sakė šaltinis vokiečių Vyriausybėje, Vokietija nesutiko su jokiu A. Lukašenkos pasiūlymu dėl migrantų krizės, kurią sukėlė pats Baltarusijos diktatorius.
„Situacija pasienyje yra visos Europos problema, Vokietija viena jos nesprendžia“, – sakė šaltinis.
Lenkų premjeras: tiesioginės derybos su A. Lukašenka „legitimizuoja jo režimą“
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawiecki ketvirtadienį perspėjo nerengti tiesioginių derybų su Baltarusija dėl precedento neturinčios migrantų krizės prie Lenkijos sienos.
Tokį pareiškimą M. Morawieckis padarė Vokietijos kanclerei A. Merkel paskambinus autoritariniam Baltarusijos prezidentui A. Lukašenkai. Tai buvo pirmasis jo pokalbis telefonu su kuriuo nors Vakarų lyderiu nuo praėjusių metų, kai Minsko režimas numalšino masinius antivyriausybinius protestus.
A. Merkel taip pat pasikalbėjo su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu.
„Turime žinoti, kad bet kokios tiesioginės derybos su Lukašenka jam tinka, nes jos legitimizuoja jo režimą“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis.
Lenkų premjeras pridūrė po A. Merkel skambučio aptaręs su kanclere Europos Sąjungos atsaką į Lenkijos pasienio krizę, kilusią tūkstančiams migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų, mėginant patekti į ES teritoriją iš Baltarusijos.
„Pirmiausia kanclerei pabrėžiau, kad bet kokie susitarimai, kurie gali būti susiję su Lenkija ir visa šia situacija, neturi būti sudaromi mums nedalyvaujant“, – apie savo pokalbį telefonu su A. Merkel sakė M. Morawiecki.
„Nieko apie mus be mūsų. Tai aišku, ir kanclerė tam pritarė“, – pridūrė jis.
Vakarai kaltina A. Lukašenką apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdus – prie sienos, tokiu būdu keršijant už sankcijas, paskelbtas jo režimui dėl represijų prieš opoziciją.
Autoritarinis baltarusių lyderis ir jo pagrindinis sąjungininkas Rusijos prezidentas V. Putinas atmeta tokius kaltinimus ir kritikuoja ES dėl migrantų neįsileidimo.
Lenkų valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nariai kritiškai vertina Berlyno pastangas rasti sprendinį migracijos krizei.
Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė paraginęs savo kolegą vokietį Franką-Walterį Steinmeierį, kad Lenkija būtų įtraukta į bet kokias diskusijas apie galimus krizės sprendimus.
„Esame suvereni valstybė, turinti teisę pati priimti sprendimus, ir šia teise naudosimės be jokių išlygų“, – sakė A. Duda žurnalistams.
„Lenkija nepripažins jokių susitarimų, pasiektų be mūsų“, – pridūrė jis.
Buvusi Lenkijos premjerė ir PiS narė Beata Szydlo taip pat pažėrė A. Merkel kritikos dėl „pokalbių tik su Minsku ir Maskva“.
„Toks elgesys primena blogiausius istorijos momentus, kai su Vidurio Europos šalimis buvo elgiamasi tik kaip su politinės prekybos objektais. Lenkija negali sutikti su tokiu Vokietijos elgesiu“, – tviteryje parašė B. Szydlo.
