Vyriausybėms grumiantis su dar viena viruso banga, įvedami nauji ribojimai, daugelis jų skirti nepaskiepytiems asmenims. Tai dar labiau didina spaudimą tiems, kurie iki šiol priešinosi vakcinoms.
Vokietija įveda naujus griežtus apribojimus, neleisiančius neskiepytiems gyventojams dalyvauti tam tikruose viešuosiuose renginiuose ir pramogauti, siekdama suvaldyti didžiulį COVID-19 atvejų šuolį, ketvirtadienį po skubių derybų su regionų vadovais pareiškė kanclerė Angela Merkel.
Vokietija siūlo leisti patekti į darbo vietą tik tiems asmenims, kurie yra paskiepyti, pasveikę arba kurie pateikia neigiamą koronaviruso testą, o tiems, kurie atsisako skiepytis, vis dažniau draudžiama lankytis kavinėse ir kirpyklose. Šalyje, kuri išgyvena naują atvejų protrūkį, vakcinacijos lygis yra žemesnis nei Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.
Airija šią savaitę jau reikalauja pateikti vakcinacijos pažymėjimą ne tik restoranuose bei baruose, bet ir kino teatruose ir teatruose.
O Austrija iškėlė naują griežtų priemonių kartelę, paskelbdama nepaskiepytiems asmenims karantiną, – jų judėjimas apsiriboja išvykomis į darbą ir į būtiniausių prekių parduotuves. Penktadienį paskelbta, kad karantinas įvedamas visoje šalyje.
Tokiais veiksmais dramatiškai stiprinama kampanija, kuria siekiama padidinti vakcinacijos apimtis, – jai naują postūmį suteikė dabartinis COVID-19 atvejų šuolis.
Be minėtų priemonių, kokios įvedamos Vokietijoje ir kitur, kai kurie Italijos regionų vadovai nori, kad valdžios institucijos pritaikytų Austrijos modelį. Jie prašo, kad, tuo atveju, jei būtų įvedami nauji apribojimai, jie būtų taikomi tik nepaskiepytiems asmenims.
Čekija ir kaimyninė Slovakija prisijungė prie Europos Sąjungos šalių, kurios ėmėsi griežtų priemonių prieš nepasiskiepijusius žmones, siekdamos nuslopinti rekordinius naujų COVID-19 atvejų protrūkius.
Čekijos vyriausybė pranešė, kad nuo pirmadienio tik tiems asmenims, kurie yra visiškai pasiskiepiję arba persirgę COVID-19 per pastaruosius šešis mėnesius, bus leidžiama lankytis restoranuose, naudotis tam tikromis paslaugomis, pavyzdžiui, kirpyklų, arba dalyvauti kultūros bei sporto renginiuose.
Vyriausybė taip pat nurodys atlikti masinius tyrimus darbo vietose ir tęsti testavimą kaupinių metodu mokyklose, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Andrejus Babišas.
Kaimynystėje esančios Slovakijos vyriausybė sutarė uždrausti nepasiskiepijusiems asmenims patekti į prekybos centrus bei sporto klubus ir apriboti didžiausią leistiną žmonių skaičių kultūros renginiuose.
„Tai karantinas neskiepytiems žmonėms ir jis įsigalioja dėl jų pačių saugumo“, – ketvirtadienį po vyriausybės posėdžio sakė Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris.
Skiepytiems asmenims, taip pat tiems, kurie persirgo koronaviruso infekcija ir pasveiko nuo jos bent prieš 180 dienų, apribojimai nebus taikomi. Naujosios taisyklės įsigalios pirmadienį.
Slovakijos ligoninės jau kelias dienas prašo pagalbos. Visos neskubios operacijos jau atidėtos.
Nuo pirmadienio neskiepytiems ir nepersirgusiems žmonėms bus draudžiama lankytis dideliuose renginiuose, restoranuose, viešbučiuose ir prekybos centruose. Tačiau jie galės patekti į parduotuves, kuriose prekiaujama maisto produktais ir kitomis būtiniausiomis prekėmis.
Jei nėra galimybės dirbti iš namų, neskiepyti asmenys galės eiti į darbą, turėdami neigiamą testo rezultatą. Tik praėjusią savaitę šalyje priimtas įstatymas, leidžiantis darbdaviams nušalinti darbuotojus nuo darbo ir nemokėti atlyginimo, jei jie negali įrodyti, kad yra paskiepyti, pasveiko arba turi neigiamą testo rezultatą.
Vidaus reikalų ministras Romanas Mikulecas sakė, kad policija „griežtai reaguos“ į visus, kurie pažeidinės pandemijos taisykles. Pastarosiomis savaitėmis dėl vakcinų skeptikų išpuolių šalis turėjo užtikrinti papildomą sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugą.
Tiek Čekijoje, tiek Slovakijoje vakcinacijos lygis atsilieka nuo ES vidurkio, nesiekdamas nė 60 procentų, ir valdžia kovoja su rekordiniais užkrato protrūkiais, delta atmainai šėlstant po visą Europą.
Čekija, turinti 10,7 mln. gyventojų, antradienį pranešė apie 22 511 naujų atvejų, o Slovakija su puse tiek populiacijos tą pačią dieną registravo 8 342 atvejus. Abu rodikliai rekordiniai.
Čekijos premjeras A. Babišas, kuris situaciją pavadino „rimta“ ir užsipuolė nepasiskiepijusius žmones, esą šie ignoravo mėnesių mėnesius jo vyriausybės raginimus pasiskiepyti, ketvirtadienį sakė manąs, kad masinis testavimas bus taikomas tris mėnesius.
Ministrų kabinetas taip pat planuoja atnaujinti programą, pagal kurią dėl suvaržymų nukentėjusioms verslovėms būtų skiriama finansinė kompensacija, ir ketina išsamiau aptarti šį klausimą pirmadienį, sakė premjeras.
Greta esančioje Vengrijoje vyriausybė nuo šeštadienio išplės veido kaukių naudojimo mandatą uždarose patalpose, neapsiribojant privalomu kaukių dėvėjimu viešajame transporte, kaip yra dabar, sakė ministrų kabineto narys Gergely Gulyas. Šalyje jau dabar fiksuojamas vienas iš sparčiausiai augančių CVID-19 užsikrėtimų bei mirčių rodiklių visame pasaulyje.
Anot ministrų kabineto nario, norint dalyvauti renginiuose su daugiau nei 500 dalyvių, būtina bus pateikti vakcinacijos pažymėjimą.
Kitokia strategija besivadovavusi Švedija nuo gruodžio 1 d. įves skiepijimo nuo COVID-19 pasą, jis bus reikalingas per renginius uždarose viešose patalpose, kai susirenka daugiau nei 100 žmonių, nes didelėje Europos dalyje atvejų daugėja.
Tačiau ketvirtadienį vyriausiasis Švedijos epidemiologas pareiškė, kad neseniai Švedijoje įvestas reikalavimas būti pasiskiepijus, norint dalyvauti didesniuose renginiuose uždarose patalpose, gali būti nepakankamas koronaviruso plitimui sulėtinti, ir nurodė, jog greitai gali prireikti papildomų priemonių, rašė „Politico“.
„Jeigu ir toliau naujų atvejų bus nedaug, galbūt reikalavimo parodyti vakcinaciją patvirtinantį dokumentą (norint dalyvauti didesniuose susibūrimuose) užteks“, – Švedijos sostinėje Stokholme surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo Andersas Tegnellis, atsakingas už šalies taktiką neįvesti karantino pandemijos metu.
„Bet kaip rodo kitų Europos šalių – Nyderlandų, Belgijos, Austrijos – patirtis, paspartėjus viruso plitimui šios priemonės nebeužtenka“, – pridūrė jis.
Švedijoje, kur susirgimų skaičius yra mažesnis nei kaimyninėse valstybėse, įskaitant Daniją ir Norvegiją, vis labiau nuogąstaujama dėl ketvirtosios koronaviruso bangos. Šiuo metu šalyje neribojami susibūrimai, neprivaloma dėvėti apsauginių veido kaukių, tačiau trečiadienį vyriausybė pranešė, kad nuo gruodžio 1 d. uždarose patalpose vykstančiuose renginiuose, į kuriuos susirenka daugiau nei 100 žmonių, galės dalyvauti tik asmenys, pateikę visišką vakcinaciją įrodantį dokumentą.
A. Tegnellis nepatikslino, kokių papildomų priemonių gali prireikti, jeigu naujų atvejų skaičius ims sparčiai augti, bet anksčiau Švedijoje buvo uždaryti muziejai ir kitos viešosios erdvės bei sutrumpintas barų darbo laikas.
Anot vyriausiojo epidemiologo, labai svarbu, kad COVID-19 būdingus simptomus pastebėję žmonės liktų namuose ir kad jie bei kartu gyvenantys asmenys pasidarytų COVID-19 testą. Visgi A. Tegnellis pabrėžė, jog visų svarbiausia – paskiepyti kaip įmanoma daugiau gyventojų.
Trečiadienį paskelbto reikalavimo dėl dalyvavimo didesniuose renginiuose uždarose patalpose tikslas – paskatinti žmones skiepytis.
„Privalome dirbti kartu, kad nepasikartotų praėjusio rudens scenarijus ir kad išvengtume situacijos, su kuria dabar susiduria daugelis Europos šalių“, – sakė jis.
Augant COVID-19 infekcijų skaičiui šalyje, Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakisas taip pat nusprendė sugriežtinti ribojimus nesiskiepijusiems gyventojams.
Nuo pirmadienio į uždaras viešas erdves, pavyzdžiui, kino teatrus, teatrus, barus, tavernas, kirpyklas ir sporto klubus galės patekti tik vakcinuoti asmenys, pareiškė premjeras kalbėdamas per radiją. Iki šiol šiose įstaigose galėjo lankytis ir nesiskiepijusieji, pateikę ne anksčiau kaip prieš 48 valandas atlikto testo neigiamą rezultatą.
Be to, visi vyresni nei 60 metų amžiaus gyventojai turės praėjus vėliausiai septyniems mėnesiams po antrosios skiepo dozės pasiskiepyti trečiąja.
Priešingu atveju nebegalios jų vakcinacijos pažymėjimas, sakė premjeras. Jis teigė pasiūlysiąs Europos Komisijai, kad ši priemonė galiotų visoje Europoje. „Tik taip galėsime geriau švęsti Kalėdas“, – pridūrė K. Mitsotakisas.
Visame žemyne šalių vyriausybės taiko vis daugiau suvaržymų asmenims, kurie nėra pasiskiepiję pastaraisiais mėnesiais, grasindamos baudomis ir net laikinai nušalindamos nuo darbo kai kuriuos sveikatos priežiūros darbuotojus. Dėl šių priemonių vasarą daugelyje šalių kilo protestai, kai kurie iš jų peraugo į smurtinius, kilo ir teisminių ginčų.
Austrijoje prieš skiepus pasisakanti grupė rugsėjį vykusiuose rinkimuose laimėjo vietų regioniniame parlamente, o tai rodo, kaip pasipriešinimas yra giliai įsišaknijęs kai kuriuose visuomenės segmentuose. Tačiau vyriausybės taisyklių griežtinimą vertina kaip būtiną atsaką į vis pasikartojančius virusų protrūkius.
Vokietijoje užsikrėtimų lygis tebesiekia rekordines aukštumas: ketvirtadienį čia buvo užregistruota per 50 000 naujų atvejų. Kroatijoje, kur visiškai paskiepyta mažiau nei 50 proc. gyventojų, pastaruoju metu pastebimai šoktelėjo mirčių nuo COVID skaičiai.
„Ketvirtoji banga smogia mūsų šaliai visu smarkumu, – trečiadienį kalbėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel. – Privalome skubiai pasiekti pažangos vakcinacijos srityje.“
Visa tai sukuria sudėtingą situaciją politikams, kurie stengiasi padėti savo šalims išgyventi pandemiją be dar vieno daug žalos pridarančio plataus masto karantino.
Ir dar neaišku, ar jiems pavyks išvengti tokių drastiškų scenarijų. Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas šią savaitę perspėjo, kad negalima atmesti dar vieno karantino galimybės šią žiemą.
„Istorija rodo, kad negalime sau leisti nusiraminti“, – per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje kalbėjo B. Johnsonas.
Toji istorijos pamoka siejama ir su rimtu perspėjimu, nuskambėjusiu vasarą, kai delta atmaina sukėlė užsikrėtimų šuolį Jungtinėje Karalystėje ir keliose Europos Sąjungos valstybėse. Toks atvejų šuolis galiausiai pasirodė esąs gana trumpalaikis, tačiau dabar šalims gali mažiau pasisekti, nes įsivyravus šaltesniems orams, taip pat daugiau žmonių praleidžiant laiką uždarose patalpose, virusas lengviau plinta ir įsitvirtina.
Mažėjantis kai kurių pasiskiepijusių žmonių antikūnų kiekis taip pat gali smarkiai apsunkinti kovą su užkratu. Kai kurios šalys plečia savo vakcinacijos kampaniją, tikėdamosi išlaikyti aukštesnį apsaugos nuo COVID lygį. Austrija sutrumpino vakcinacijos pažymėjimų galiojimą nuo dvylikos iki devynių mėnesių, kad paskatintų žmones pasiskiepyti papildoma vakcinos doze.
Bandymai paskatinti gyventojus skiepytis kartais duoda netikėtų rezultatų. Slovėnijos vyriausybė susidūrė su protestais, kai rugsėjį pamėgino priversti nepasiskiepijusius valstybės tarnautojus dirbti iš namų. Galiausiai šalies konstitucinis teismas šią priemonę sustabdė.
Valdžios institucijos taip pat buvo priverstos iš naujo peržiūrėti savo COVID testavimo strategijas. Vokietija atšaukė sprendimą atsisakyti nemokamų greitųjų testų ir vėl juos grąžina, tikėdamasi suvaldyti sparčiai augantį susirgimų skaičių.
Bet neigiamas testas nepasiskiepijusiems nepadės nusipirkti laisvės, kaip kad buvo įmanoma vasarą ir ankstyvą rudenį. Daugelyje vietovių veikiau taikomas modelis, kai reikia pateikti pasiskiepijimo arba neseniai persirgtos COVID ligos įrodymą kartu su neigiamu testu. Ten, kur to padaryti neįmanoma, didieji renginiai atšaukiami.
Būtent taip nutiko Miunchene, kur miesto pareigūnai antradienį pranešė, kad miesto centre jau antrus metus iš eilės nebus rengiamos kalėdinės mugės. Mažesnės mugės bus prieinamos, – kol kas tik pasiskiepijusiems, su sąlyga jeigu šie pateiks neigiamą testo rezultatą. Tačiau sužiūrėti tokią politiką Miuncheno centre būtų neįmanoma.
„Tai skaudi žinia, – sakė miesto meras Dieteris Reiteris. – Tačiau dramatiška situacija mūsų ligoninėse ir spartus atvejų skaičiaus didėjimas nepalieka man kito pasirinkimo.“
