„Jeigu į šį kreipimąsi sureaguota nebus, Lenkija, baimindamasi dėl geležinkelių eismo saugumo ir su tuo susijusios nelaimės pavojaus, sustabdys geležinkelio eismą per sienos praleidimo punktą Kuznicoje“, – pareiškė Lenkija.
Šį sprendimą palaiko ir Lenkijos geležinkelininkų profesinė sąjunga.
Ultimatumo dokumentas perduotas Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto pirmininkui Anatolijui Lapo.
„(Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos) ministras Mariuszas Kaminskis pavedė Lenkijos sienos apsaugos vyriausiajam komendantui kreiptis į Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto pirmininką Anatolijų Lapo su laišku, kuriuo raginama stabilizuoti padėtį prie Kuznicos pasienio punkto. Jeigu į šį kreipimąsi atsakyta nebus, Lenkijos pusė sustabdys ten esančio geležinkelio sienos kirtimo punkto veiklą“, – teigiama lapkričio 18 d. paskelbtame šalies Vidaus reikalų ministerijos pranešime.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį įspėjo tiesiogiai nesikalbėti su Baltarusija apie precedento neturinčią migrantų krizę Lenkijos pasienyje.
„Turime suprasti, kad bet kokie tiesioginiai pokalbiai su (Baltarusijos prezidentu Aliaksandru) Lukašenka jam yra naudingi, nes jie legitimizuoja jo režimą“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis.
„Turime suprasti, kad bet kokie tiesioginiai pokalbiai su (Baltarusijos prezidentu Aliaksandru) Lukašenka jam yra naudingi, nes jie legitimizuoja jo režimą“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis. Lenkijos premjeras pridūrė, kad taip pat telefonu kalbėjosi su A. Merkel ir pokalbio metu aptarė Europos Sąjungos (ES) atsaką į migrantų krizę Lenkijos pasienyje.
„Visų pirma aš pabrėžiau kanclerei, kad bet kokie Lenkijai ir visai šiai situacijai aktualūs susitarimai neturėtų būtų priimti be mūsų žinios, – teigė M. Morawieckis. – Nieko apie mus be mūsų. Tai yra aišku ir kanclerė priėmė tokią poziciją.“
„Esame suvereni valstybė, kuri turi teisę priimti savo pačios sprendimus, ir mes neatsisakysime šios teisės, – reporteriams sakė Lenkijos prezidentas. – Lenkija nepripažins jokių be mūsų priimtų susitarimų.“
Vokietija neigia, kad ji pasirengusi priimti migrantus iš Baltarusijos pasienio su Lenkija
Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ketvirtadienį pareiškė, kad Minsko teiginys, jog jo šalis yra pasirengusi priimti apie 2 tūkst. migrantų, įstrigusių Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje ir norinčių patekti į Europos Sąjungos teritoriją, neatitinka tikrovės.
„Tai neteisinga informacija“, – pareiškė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su lenkų kolega Mariuszu Kaminskiu.
Pasak H. Seehoferio, vos išgirdęs apie tokį pareiškimą, jis paskambino Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri išvakarėse kalbėjosi su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.
„Susisiekiau su ja ir gavau aiškią žinią, kad kalbama apie neteisingą informaciją“, – nurodė vokiečių ministras.
Anksčiau ketvirtadienį Baltarusija pranešė, kad jos teritorijoje yra apie 7 tūkst. migrantų, iš jų apie 2 tūkst. – pasienyje su Lenkija.
„Europos Sąjunga kuria humanitarinį koridorių 2 tūkst. stovykloje esančių pabėgėlių. Prisiimame atsakomybę grąžinti likusius 5 tūkst. žmonių namo – kiek tai įmanoma ir jeigu jie to pageidauja“, – pareiškė A. Lukašenkos atstovė Natalia Eismant.
Ji tvirtino, kad Vokietijos kanclerė derėsis su ES dėl „humanitarinio koridoriaus į Vokietiją“ atvėrimo.
Tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų, yra įstrigę palei Baltarusijos ir Lenkijos sieną. Vakarų šalys sako, kad šią krizę sąmoningai organizavo Baltarusijos autoritarinio prezidento A. Lukašenkos režimas, siekdamas supriešinti ES ir atkeršyti už Bendrijos įvestas sankcijas.
A. Lukašenka atmeta kaltinimus, kad jis yra surežisavęs šią krizę, taip pat kritikuoja ES valstybes nares dėl migrantų neįsileidimo.
Šią savaitę jis du kartus telefonu kalbėjosi su A. Merkel – tai buvo pirmieji jo pokalbiai su kuriuo nors Vakarų lyderiu nuo praėjusių metų.
Trečiadienį baltarusių autoritarinio lyderio biuras pareiškė, kad tiesioginės Minsko ir Briuselio derybos yra neišvengiamos, kaip esą buvo sutarta per pokalbius su A. Merkel. Tačiau Vokietija tokių derybų dar nepatvirtino.
Europos Komisija savo ruožtu patvirtino surengsianti „technines derybas“ su Baltarusija, kaip galėtų būti repatrijuoti migrantai, besistengiantys patekti į Bendrijos teritoriją per Lenkijos sieną.
Nuo vasaros tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų, plūstelėjo į Baltarusiją, vildamiesi patekti į Europą per kaimynines Europos Sąjungos valstybes Lenkiją, Latviją ir Lietuvą.
Vakarai kaltina Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą apgaulingais pažadais viliojant migrantus į savo šalį ir siunčiant juos veržtis pro ES šalių sienas, keršijant už bloko sankcijas Minskui, įvestas dėl represijų prieš opoziciją.
Nuogąstaudama, kad nepasikartotų 2015-ųjų migracijos krizė, ES išreiškė palaikymą Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai, kurios užtvėrė savo sienas.
Pagalbos organizacijos sako, kad nuo vasaros, kai prasidėjo ši krizė, mirė mažiausiai 11 migrantų.
Antradienį Lenkijos saugumo pajėgos spaudžiant šalčiui panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką atremti didžiulę minią migrantų, kai šie pamėgino prasiveržti per sieną, savaitę praleidę laikinai įrengtoje stovykloje.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas trečiadienį įspėjo, kad ši krizė gali „tęstis mėnesius ar net metus“.
Baltarusija ketvirtadienį pranešė, kad jos teritorijoje yra apie 7 tūkst. migrantų, iš jų apie 2 tūkst. – pasienyje su Lenkija.
Baltarusijos sprendimas šią savaitę apgyvendinti apie 1 tūkst. migrantų „logistikos centre“ netoli Kuznicos-Bruzgių kontrolės punkto gali reikšti, jog krizės tikriausiai nepavys greitai užbaigti.
ES kaltina A. Lukašenką, kad jis pakurstė šią krizę siekdamas priversti europiečius atnaujinti dialogą, kurį Vakarai nutraukė, kai Minsko režimas ėmėsi brutalių veiksmų prieš opoziciją po pernai vykusių prezidento rinkimų. Baltarusių opozicija ir Vakarai tuos rinkimus laiko suklastotais.
A. Lukašenka, jau beveik tris dešimtmečius geležiniu kumščiu valdantis Baltarusiją, šiuos kaltinimus atmeta.
Šią savaitę jis du kartus aptarė migrantų krizę su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Tai buvo pirmieji A. Lukašenkos pokalbiai telefonu su Vakarų valstybės lyderiu nuo pernai.
Trečiadienį A. Lukašenkos spaudos tarnyba pranešė, kad artimiausiu metu Baltarusija ir ES pradės tiesiogines derybas. Visgi Vokietija informacijos apie tiesiogines derybas nepatvirtino.
Berlynas akcentavo būtinybę užtikrinti humanitarinę pagalbą ir sugrįžimo galimybes migrantams padedant Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūrai UNHCR ir Tarptautinei migracijos organizacijai bei bendradarbiaujant su Europos Komisija.
Visgi A. Merkel atstovas spaudai Steffenas Seibertas trečiadienį sakė, jog yra „naudinga“ kalbėtis su Minsku, „kad būtų pagerinta ši humanitarinė padėtis“, net jei deramasi su lyderiu, kurio teisėtumo Europa ir Vokietija nepripažįsta.
Varšuvai ši krizė yra galimybė atkurti savo įvaizdį partnerių, kaltinančių lenkų vyriausybę pažeidžiant tokius principus kaip teismų nepriklausomumas ir teisės viršenybė, akyse.
Savo sienas uždariusi Lenkija tapo savotiška priešakine tvirtove, ginančia Europą nuo migrantų antplūdžio.
Tuo metu pagrindinė A. Lukašenkos politinė ir finansinė rėmėja Maskva, pasiskelbė tarpininke ir trečiadienį pritarė tiesioginiams ES ir Minsko ryšiams.
