A. Lukašenka ir A. Merkel dar kartą pasikalbėjo telefonu ir sutarė, kad migrantų krizė Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje turėtų būti aptarta Minsko ir Briuselio, trečiadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Pasak agentūros, abu lyderiai „pasiekė tam tikrą susitarimą, kaip toliau spręsti iškilusius klausimus“.
Baltarusijos autoritarinis lyderis ir A. Merkel „sutarė, kad visa problema bus iškelta iki Baltarusijos ir ES lygio“, pranešė BelTA, remdamasi A. Lukašenkos spaudos tarnyba.
Pranešime priduriama, kad „abiejų pusių pareigūnai nedelsiant pradės derybas“.
Anot BelTA, „tuo pačiu kontekstu bus sprendžiamas ir pabėgėlių noras patekti į Vokietiją“.
„Per pokalbį prezidentas taip pat buvo informuotas apie Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen prašymą, kad procese privalomai dalyvautų tarptautinės organizacijos, sprendžiančios pabėgėlių bei migrantų problemas ir jau dabar aktyviai bendradarbiaujančios su Baltarusija“, – rašoma pranešime.
Pokalbio metu esą taip pat buvo sutarta kontaktuoti ir toliau.
Pranešimų apie šį pokalbį ar kokius nors susitarimus Vokietijos pusė kol kas nepaskelbė.
Vokietija: tai visos Europos pozicija
Tačiau kiek anksčiau trečiadienį DW pranešė oficialaus Vokietijos vyriausybės atstovo Steffeno Seiberto poziciją. Jis mano, kad, norint sureguliuoti dramatišką situaciją Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, kur kenčia tūkstančiai žmonių, „prasminga kalbėtis ir su tais, kurie Minske galėtų pakeisti situaciją. Net jeigu kalbama apie vadovą, kurio teisėtumo Vokietija, kaip ir kitos Europos valstybės, nepripažįsta“.
Taip jis sureagavo į kritiką dėl lapkričio 15 dieną vykusio telefoninio Vokietijos kanclerės pareigas laikinai einančios A. Merkel ir Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos pokalbio.
Kaip lapkričio 17 dieną skelbė DW korespondentas, S. Seibertas paaiškino, kad A. Merkel skambino į Minską, kad „rastų humanitarinį krizės sprendimą, pavyzdžiui, užtikrintų migrantams prieigą prie Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) pagalbos“.
Anot Vokietijos vyriausybės atstovo, „UNHCR pasirengusi įsitraukti į procesą, ir matome, kad pirmoji pagalba jau pasiekia tuos, kam jos labiausiai reikia“.
Be to, kaip pabrėžia S. Seibertas, Briuselio ir Berlyno pozicija dabartinės situacijos klausimu, įskaitant galimas sankcijas Minskui, kuriam tenka atsakomybė dėl pabėgėlių prie išorinių Europos Sąjungos sienų, sutampa.
A. Merkel „tą skambutį suderino su Europos Komisija ir iš anksto perspėjo svarbiausius partnerius regione“, tikina vyriausybės atstovas.
„Galiu jus patikinti: jeigu kanclerė ryžtasi tokio pobūdžio skambučiams, jų metu atstovauja visos Europos pozicijai“, – sako S. Seibertas.
Iškeltos sąlygos
Pirmasis A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbis įvyko pirmadienį. Kaip skelbta, tuomet jie kalbėjosi apie 50 minučių. Tai buvo A. Lukašenkos pirmas pokalbis telefonu su kuriuo nors Vakarų lyderiu nuo to laiko, kai Minskas numalšino pernai kilusias masines antivyriausybines demonstracijas.
„Pokalbio metu buvo aptartos įvairios problemos ir pirmiausia situacija, susijusi su pabėgėliais prie Baltarusijos ir Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos bei Baltarusijos ir Latvijos sienų. Pokalbio metu išsamiai aptarti migracijos problemos sprendimo būdai ir perspektyvos, siekiant užkirsti kelią situacijos eskalavimui pasienyje“, – trečiadienį sakė Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba.
Po šio pokalbio kilo nemaža sumaištis. Kritikai teigia, kad taip legitimizuojamas A. Lukašenkos režimas.
Tai buvo pirmasis A. Merkel pokalbis su diktatoriumi nuo ginčytinų rinkimų praėjusių metų rugpjūčio 9-ąją. ES nepripažįsta A. Lukašenkos prezidentu.
Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets antradienį sakė, kad A. Lukašenka Vokietijos kanclerei iškėlė dvi sąlygas.
A. Lukašenka nori būti oficialiai pripažintas prezidentu ir siekia sankcijų panaikinimo, mainais žadėdamas užbaigti migrantų krizę prie Europos Sąjungos sienų, antradienį sakė Estijos užsienio reikalų ministrė E. M. Liimets.
Estijos diplomatijos vadovė kalbėjo apie tuoj savo postą paliksiančios Vokietijos kanclerės A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbį telefonu ir jo išvadas, rašė err.ee.
„Jis nori, kad būtų panaikintos sankcijas, nori būti pripažintas prezidentu“, – kalbėjo Estijos užsienio reikalų ministrė, paklausta, ko reikalauja Baltarusijos vadovais mainais už krizės, kurią pats sukėlė, pabaigą.
E. M. Liimets teigimu, labai svarbu, kad naujų sankcijų susitarimas, kurį rengia Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, liktų galioti, ir nauji ribojimai Baltarusijai būtų pritaikyti.
Lenkija sukritikavo A. Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono mėginimus tarpininkauti pabėgėlių krizėje.
Vyriausybė Varšuvoje buvo iš anksto informuota apie A. Merke. A. Lukašenka ir E. Macrono pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, trečiadienį visuomeniniam transliuotojui sakė vyriausybės atstovas Piotras Mülleris.
Jis teigė asmeniškai buvęs nustebęs dėl A. Merkel pokalbio, nes „tam tikra prasme tai buvo jo (Lukašenkos) išrinkimo pripažinimas“.
„Aš suprantu situaciją, bet manau, kad tai nebuvo geras žingsnis“, – sakė atstovas.
Tūkstančiai migrantų pastaraisiais mėnesiais bandė patekti į ES nares Lenkiją, Lietuvą ir Latviją per Baltarusijos sieną. Tačiau praėjusią savaitę įtampa pasienyje smarkiai išaugo, lenkų pasieniečiams atrėmus koordinuotus migrantų bandymus neteisėtai kirsti sieną.
Briuselis kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už ankstesnes bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją po pernai įvykusių prezidento rinkimų.
Praeitą savaitę A. Lukašenkos sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ragino ES lyderius tiesiogiai kalbėtis su A. Lukašenka ir pridūrė, kad A. Merkel pasiruošusi tai padaryti.
Pirmadienį vakare V. Putinas taip pat aptarė krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Abi pusės sakė, kad priešprieša turi būti mažinama.
ES pirmadienį uždegė žalią šviesą naujoms sankcijoms A. Lukašenkos režimui.
