Jų teismo procesas prasidės ketvirtadienį Lesbo saloje.
Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) šią savaitę pareiškė, kad aktyvistai „suteikė migrantams ir prieglobsčio prašytojams gyvybiškai būtiną pagalbą“. Organizacija apkaltino Graikijos valdžią, kad ji „kriminalizuoja gelbėtojus“.
Du iš kaltinamųjų – pabėgėlė sirė Sarah Mardini ir airis Seanas Binderis – ilgiau kaip tris mėnesius praleido policijos areštinėje. Jiems gresia penkerių metų laisvės atėmimo bausmės, naujienų agentūrai AFP sakė advokatas Haris Pecikas.
S. Mardini ir S. Binderis 2018 metų gruodį buvo lygtinai paleisti ir iškart išvyko iš Graikijos. Jų atžvilgiu atliekamas dar vienas tyrimas dėl susijusio sunkaus nusikaltimo, už kurį jie bus teisiami per atskirą teismo procesą.
Iš viso 24 aktyvistai stos prieš teismą dėl priklausymo ne pelno organizacijai „Emergency Response Centre International“ (ERCI), 2016–2018 metais teikusiai pagalbą migrantams Lesbe ir Graikijos vandenyse.
Šiuo metu Berlyne gyvenanti S. Mardini, kuriai septynerius metus draudžiama sugrįžti į Graikiją, ketvirtadienio teismo posėdyje nedalyvaus. S. Binderis pranešė, kad dalyvaus.
S. Mardini HRW sakė, kad bijo vėl užsiimti savanoriška veikla.
„Bent jau ištrūkome į laisvę. Tačiau norime, kad visa tai greičiau pasibaigtų. Tai išsekina. Tai buvo treji tamsūs metais“, – kalbėjo ji.
Pati S. Mardini 2015 metais plaukė laivu iš Turkijos į Graikiją kaip prieglobsčio prašytoja iš Sirijos. Sugedus laivo varikliui, ji su jaunesne sese Yusra, kuri dalyvavo 2016-ųjų ir 2020-ųjų vasaros olimpinėse žaidynėse kaip Pabėgėlių komandos plaukikė, o šiuo metu yra Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė, padėjo išsigelbėti bendrakeleiviams, kai plaukdamos vandenyje neleido nuskęsti laivui, kol šis pasiekė Lesbo salą.
„Solidarumo kriminalizavimas“
Vėliau S. Mardini įstojo į Bardo koledžą Berlyne. Vienam semestrui ji paėmė akademines atostogas, kad sugrįžtų į Lesbą kaip ERCI savanorė.
Ji buvo sulaikyta 2018 metų rugpjūtį, kai rengėsi skristi namo. S. Binderis buvo areštuotas tą pačią dieną.
Europos Parlamento ataskaitoje šis tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas apibūdinami kaip „šiuo metu didžiausias solidarumo Europoje kriminalizavimo atvejis“.
Šia byla, „regis, siekiama atgrasyti nuo gelbėjimo pastangų ateityje, ir dėl to tik kils pavojus gyvybėms“, sakė HRW direktoriaus pavaduotojas vaikų teisių klausimais Billas Van Esveldas (Bilas Van Esveldas).
Prokurorai ERCI paieškos ir gelbėjimo operacijas prilygino neteisėtam žmonių gabenimui. Šiuo metu dėl ERCI vykdytų lėšų rinkimo akcijų atliekamas tyrimas dėl galimo pinigų plovimo.
S. Mardini ir S. Binderis, kaip ir kiti kaltinamieji, kaltinami šnipinėjimu remiantis policijos ataskaita, kurioje tvirtinama, kad siekdami identifikuoti į bėdą pakliuvusius migrantų laivus, jie stebėjo Graikijos pakrančių apsaugos tarnybos ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ radijo ryšio kanalus ir laivus.
ERCI buvo įregistruota kaip nevyriausybinė organizacija ir reguliariai bendradarbiavo su atitinkamomis Graikijos institucijomis vykdant gelbėjimo misijas.
Po aktyvistų sulaikymo organizacija buvo priversta sustabdyti savo veiklą, įskaitant paieškos ir gelbėjimo operacijas jūroje, taip pat sveikatos priežiūros ir neformaliojo švietimo paslaugų teikimą migrantams ir prieglobsčio prašytojams.
Nuo šių metų pradžios Viduržemio jūros rytinėje dalyje bandydami pasiekti Europą nuskendo 24 žmonės, tarp jų keturi vaikai ir moteris, žuvę spalio 24 dieną sudužus laivui, nurodo HRW.
Advokatas H. Pecikas sakė, kad ketvirtadienį numatytas teismo posėdis dėl techninių klausimų gali būti atidėtas.