Tyrimas, kurio metu buvo ištirta daugiau nei dešimtis rūšių laukinių gyvūnų, kuriais prekiaujama ir kurie dažniausiai vartojami kaip egzotinis maistas Kinijoje, nustatė 71 žinduolių virusą, įskaitant aštuoniolika virusų, kurie vertinami kaip „potencialiai didelės rizikos“ virusai, pavojingi žmonėms ir naminiams gyvūnams.
Civetos, į kates panašūs mėsėdžiai gyvūnai, susiję su sunkaus ūmaus respiracinio viruso išplitimu pietų Kinijos turguose beveik prieš 20 metų, pernešė daugiausiai nerimą keliančių mikrobų, rodo praėjusią savaitę publikuoto mokslinio tyrimo duomenys.
Nors tyrimų autoriai Kinijoje, Jungtinėse Valstijose, Belgijoje ir Australijoje nenustatė nieko panašaus į SARS CoV-2 koronavirusą, sukėlusį COVID-19 pandemiją, jie įrodė, kad šikšnosparnių pernešami štamai perduodami per rūšinį organizmų barjerą ir gali užkrėsti kitus gyvūnus, o tai gali sukelti pavojingus protrūkius.
Jie taip pat nustatė, kad laukiniai gyvūnai buvo užsikrėtę virusais, kurie, kaip anksčiau manyta, plinta tik tarp žmonių.
„Šiame tyrime konkrečiai nurodoma, kodėl laukinių gyvūnų prekyba ir gyvų gyvūnų prekyvietės yra tiksinti pandeminė nelaimė, kuri tik laukia savo valandos, – elektroniniame laiške rašė vienas iš tyrimo autorių, Sidnėjaus universiteto evoliucinės biologijos specialistas Edwardas Holmesas. – Šis tyrimas taip pat rodo, kad žmonės reguliariai perduoda savo virusus kitiems gyvūnams. Akivaizdžiai vyksta abipusis virusų judėjimas.“
Būsimos grėsmės
Moksliniais tyrimais, kuriuos remia Kinijos nacionalinė pagrindinių mokslinių tyrimų ir plėtros programa ir kiti projektai, įsipareigojama ieškoti būsimų pandemijų grėsmių. 40 puslapių rankraštis buvo paskelbtas „bioRxiv“, atviros prieigos išankstinių spaudinių saugykloje, prieš ekspertų įvertinimą ir publikavimą.
Išsamus su stuburiniais gyvūnais susijusių virusų įvairovės ir gausos laukinių gyvūnų populiacijoje tyrimas Kinijoje yra pirmasis, kuriame įvertinta, kurios rūšys turi didžiausią galimybę pernešti virusus, galinčius sukelti protrūkį.
Mokslininkai dar nenustatė SARS-CoV-2 kilmės. Diskusijos apie jo kilmę sukasi apie dvi alternatyvias idėjas: viruso „pabėgimas“ iš laboratorijos arba pernešimas nuo gyvūnų. Tyrimai, kuriais nustatyti glaudžiai giminingi koronavirusai, įskaitant tuos, kuriuos platina šikšnosparniai, gyvenantys kalkakmenio urvuose šiauriniame Laose ir Kambodžoje, remia pastarąją hipotezę, ypač dėl to, kad gyvi infekcijai imlūs gyvūnai, kaip žinoma, buvo parduodami Uhano, centrinio Kinijos miesto, kuriame buvo nustatyti pirmieji COVID-19 atvejai, turgavietėse.
Egzotiniai naminiai gyvūnai
Laukinių gyvūnų rūšimis, sugautomis natūraliose buveinėse arba užaugintomis ūkiuose, prekiaujama tiek teisėtai, tiek neteisėtai visame pasaulyje, siekiant patenkinti maisto, kailių, tradicinių vaistų, egzotinių naminių gyvūnų ir zoologijos sodų eksponatų paklausą. 2016 metais šios Kinijos rinkos vertė siekė 520 mlrd. juanių (82 mlrd. JAV dolerių).
Kinija uždraudė minėtą prekybą, kai tik atsirado COVID-19. Kiek vėliau vyriausybė taip pat uždraudė žmonėms vartoti sausumos laukinius gyvūnus. Šiuo žingsniu, žengtu 2020 metų pradžioje, pripažinta, kad prastos higienos sąlygos ir glaudus gyvūnų ir žmonių kontaktas, taip pat plati rūšių įvairovė gyvų gyvūnų turguose ir jų aptarnaujamuose restoranuose, sudaro idealią terpę naujoms infekcinėms ligoms plisti.
Nankino žemės ūkio universiteto veterinarijos medicinos profesorius Shuo Su ir jo kolegos ištyrė 1 725 gyvūnus iš šešiolikos rūšių, dažniausiai medžiojamų ar vartojamų maistui devyniolikoje Kinijos provincijų. Tarp dešimčių žinduolių virusų, nustatytų per pastaruosius penkerius metus, 45 anksčiau nebuvo buvo aprašyti.
„Išskyrus skujuočius, laukiniai gyvūnai mažai tiriami, nors jie turi artimų kontaktų su žmonėmis ir naminiais gyvūnais ir todėl turi ryšį su kitomis laukinių gyvūnų rūšimis“, – sakė tyrimo autoriai.
Paukščių gripas
Nemaža dalis ištirtų gyvūnų rūšių buvo nurodytos Huanano jūros gėrybių didmeninės prekybos turgaus kainoraštyje Uhano mieste, pirminio COVID-19 protrūkio epicentre. Be kitų svarbių išvadų dėl virusų, mokslininkai pirmą kartą nustatė hepatito E viruso ir H9N2 gripo atmainos pėdsakų barsukų ir civetų populiacijoje.
Šis konkretus paukščių gripo virusas šiuo metu yra labiausiai paplitusi atmaina vištų ir ančių kategorijoje ir pakurstė daugybę užsikrėtimų tarp Kinijos gyventojų, teigė tyrimo autoriai. Jis sukėlė akivaizdžių kvėpavimo takų simptomų tarp Azijos barsukų, nors užsikrėtusi civeta atrodė sveika, sakė jie.
Mokslininkai taip pat nustatė vidutinį-aukštą kiekį patogenų, kurie, kaip anksčiau manyta, yra būdingi tik žmogui, skujuočių, civetų ir bambukinių žiurkių populiacijoje. Tarp nustatytų patogenų buvo ir vėmimą ir viduriavimą sukeliantis norovirusas, dažnas protrūkių kruiziniuose laivuose šaltinis, ir B tipo gripas.
Be to, tyrimo autoriai nustatė ir kelių gyvūnų virusų perdavimą tarp gyvūnų rūšių, įskaitant su šikšnosparniais susijusį koronavirusą tarp civečių, su paukščiais susijusį koronavirusą tarp dygliakiaulių ir su kiaulėmis susijusį kiaulių pneumovirusą tarp skujuočių. Šikšnosparnio koronaviruso perdavimas civetoms kelia ypač didelį susirūpinimą, sakė Sidnėjaus universiteto evoliucinės biologijos specialistas Edwardas Holmesas.
„Tolesnis viruso peršokimas nuo civetų žmonėms gali lengvai sukelti didelį protrūkį“, – sakė jis pridurdamas, kad labai tikėtina, jog panašus perdavimo tarp rūšių modelis galėjo sukelti SARS-CoV-2.
„Gyvūnų turguose parduodami laukiniai gyvūnai turi daugybę virusinių patogenų, – sakė E. Holmsas, kuris lapkritį buvo apdovanotas Australijos ministro pirmininko mokslo premija. - Tinkamas virusas tinkamame gyvūne tinkamu laiku gali lengvai sukelti pasaulinę pandemiją.“
Koronavirusas tikriausiai kilo Uhano gyvūnų turguje
Delfi primena, kad praėjus dvejiems metams po pirmojo koronaviruso protrūkio, autoritetingas evoliucinės biologijos ekspertas pateikė naujų įrodymų, kad virusas greičiausiai atsirado iš Kinijos Uhano miesto Huanano gyvūnų turgaus.
Arizonos universiteto Ekologijos ir evoliucinės biologijos katedros mokslininkas Michaelas Worobey žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje apibendrino svarbiausius įvykius nuo 2019 metų gruodžio iki 2020 metų sausio mėnesio.
Jis sudarė pirmųjų žinomų atvejų laiko juostą, sudarytą iš įvairių šaltinių, įskaitant laikraščių pranešimus ir prieinamus ligoninių duomenis.
Pasak M. Worobey, tai, kad dauguma pirmųjų simptominių atvejų gali būti siejami su Huanano gyvūnų turgumi, yra „svarus įrodymas“, kad pandemija kilo būtent šiame turguje.
Tačiau kol kas nepateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų, kadangi nėra mėginių iš turguje protrūkio metu parduotų gyvūnų, o Huanano turgus buvo greitai uždarytas ir dezinfekuotas, rašo jis.
Tačiau tai nereiškia, kad tą protrūkį gaubianti paslaptis niekada nebus atskleista.
Įtikinamų įrodymų būtų galima gauti išanalizavus ankstyvųjų atvejų Uhane erdvinius modelius ir papildomus genomų duomenis, gautus iš didesnio skaičiaus to meto pacientų mėginių.
„Nuo šių pastangų priklauso, ar pavyks užkirsti kelią būsimoms pandemijoms“, – sakė jis.
Pirmą kartą virusas Uhano mieste pasirodė 2019 metų pabaigoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų grupei buvo leista nuvykti į Kiniją daugiau nei po 12 mėnesių, tačiau ji grįžo be aiškių rezultatų.
Grupė pranešė, kad nėra visiškai aišku, ar pandemija kilo būtent turguje.
Kinija nenori leisti atlikti tolesnių tyrimų vietoje. JAV vyriausybė yra viena iš tų, kurios kaltina Kiniją slepiant informaciją nuo ekspertų.
Pekinas kaltina JAV ir kitas šalis, kad jos naudojasi pandemija ir jos priežasčių paieškomis, siekdamos pradėti politinius išpuolius.
