Tai tviteryje pastebėjo baltarusių žurnalistė Hanna Liubakova.


Kitas baltarusių žurnalistas Tadeuszas Giczanas tviteryje pasidalijo ištrauka iš TV propagandisto Grigorijaus Azarionako laidos. Čia jis aiškina, kad nuo šiol viskas bus „pagal A. Lukašenkos taisykles“.

„Na ką, Europa, maža, bet išdidi Baltarusija jus suskaldė. Nuo šiol viskas – pagal A. Lukašenkos valią ir taisykles“, – kalbėjo jis.


Visai neseniai „interviu“ su A. Lukašenka daręs vyriausiasis Rusijos žurnalo „Nacionalnaja oborona“ redaktorius Igoris Korotčenka šį pokalbį įvertino dar pompastiškiau: „Puiki diplomatinė Baltarusijos prezidento pergalė. Aliaksandrai Grigorjevičiau, tiesiog nėra žodžių! Bravo!“

Baltarusijos politikos veikėjas Olegas Gaidukevičius Lenkijos ir Lietuvos veiksmus atvirai vadino cirku, tačiau tam dabar esą atėjo galas.

„Merkel paskambino mūsų prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. Ir gerai padarė. Laikas spręsti problemą, kurią prie sienos su Baltarusija sukūrė Lenkijos ir Lietuvos valdininkai. Laikas baigti šitą cirką. Lenkai ir lietuviai jau ne pirmą kartą suorganizuoja cirką Europoje. Prisiminkite „Nord Stream“, prisiminkite „Nord Stream 2“ istoriją. Kiek garsių pareiškimų, kiek gražių žodžių Europos Parlamente. „Nord Stream“ yra ir bus. Todėl, kad Europoje dar yra politikų, kurie sugeba pragmatiškai galvoti apie jos interesus, o ne rengti cirką diriguojant draugams iš Vašingtono. Tas pats ir su pabėgėliais. Realpolitik – tai, kas sprendžia problemas. Galima tik pasveikinti prasidėjusį dialogą, jis turi tęstis“, – „Telegram“ kanale rašė O. Gaidukevičius. Jis pats 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavo kaip kandidatas į valstybės vadovo postą. Jo iniciatyvinė grupė buvo užregistruota, tačiau tada O. Gaidukevičius atsiėmė savo kandidatūrą A. Lukašenkos naudai ir tapo jo patikėtiniu.

Politikos analitiku pristatomas, dažnai propagandiniams kanalams komentuojantis Aliaksandras Špakovskis „Telegram“ kanale aukštino A. Lukašenką kaip „tikrąjį šeimininką“, esą jam net nereikia Europos politikų pripažinimo, tačiau su „mama Merkel“ šiandien jau galima pasikalbėti“.

„Kaip ir prognozavau iš pradžių, į situaciją įsikišo Vokietija. Kaip kurie rimti analitikai tai vertina [A. Merkel pokalbį su A. Lukašenka – Delfi] kaip „diplomatinę“ Baltarusijos prezidento pergalę. Iš tiesų gyvenimas parodė, kas tikrasis namų šeimininkas, su kuriuo teks skaitytis. Kartu esu tikras, kad pats prezidentas tokiomis kategorijomis nemąsto. <...>. Esu tikras, kad po pabėgėlių istorijos Artimuosiuose Rytuose turėsime dar daugiau draugų. Ir tai bus tikroji A. Lukašenkos pergalė, o ne pokalbiai su Europos politikais“, – dėstė A. Špakovskis.

Dar vienas „politologu“ vadinamas veikėjas Aleksejus Dzermantas pareiškė, kad „paskambinusi Lukašenkai Merkel parodė, kas iš tikrųjų yra svarbiausias asmuo Europoje, kas dar bent kiek geba spręsti problemas.“

Baltarusijos valstybinis kanalas ONT dar sugebėjo įgelti Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai.

„Merkel susiskambino su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, o ne kokia nors Svietka“, – tokį komentarą šio kanalo darbuotojai paliko savo „Telegram“ kanale.

Dar kiti trimitavo, esą A. Merkel oficialiai pripažino A. Lukašenką prezidentu.

Tačiau opozicinis kanalas NEXTA atkreipė dėmesį į kitą detalę.

A. Merkel paskambino ne Baltarusijos prezidentui, bet „herr“ (ponui) Lukašenkai. Būtent tai akcentuojama Bundestago interneto svetainėje: „Laikinoji Vokietijos kanclerė Angela Merkel šiandien paskambino ponui Lukašenkai. Jiedu aptarė sudėtingą situaciją Baltarusijos ir ES pasienyje, įskaitant būtinybę ten esantiems migrantams ir pabėgėliams teikti humanitarinę pagalbą.“

„Bet kurios valstybės vadovas turi neatimamą teisę kontaktuoti su buvusiais prezidentais. Ypač tais, kurie bando uzurpuoti valdžią ir šantažuoti ES, sukėlę krizę ir didindami įtampą prie bloko sienų. Bet jėga valdžią užgrobęs kerštingasis agrofiureris vis tiek niekada nesulauks pripažinimo“, – rašo NEXTA.

A. Lukašenka ir Vokietijos kanclerė A. Merkel surengė telefonines derybas, pirmadienį pranešė baltarusių prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.

Anot kanalo, A. Merkel ir A. Lukašenka aptarė nelegalių migrantų Baltarusijos pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija problemą.

„Išsamiau buvo aptarti migracijos problemos sprendimo būdai ir perspektyvos, siekiant neleisti eskaluoti situacijos pasienyje“, – teigiama žinutėje. Joje priduriama, kad jie detaliai aptarė humanitarinę paramą migrantams.

Pranešime sakoma, kad pokalbis truko apie 50 minučių, o A. Merkel ir A. Lukašenka sutarė palaikyti ryšį sprendžiant situaciją.

Tai buvo pirmas A. Lukašenkos pokalbis telefonu su kurios nors Vakarų šalies lyderiu po brutalaus susidorojimo su opozicija po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju jis pasiskelbė.

Tūkstančiai migrantų pastaraisiais mėnesiais bandė patekti į ES nares Lenkiją, Lietuvą ir Latviją per Baltarusijos sieną. Tačiau praėjusią savaitę įtampa pasienyje smarkiai išaugo, lenkų pasieniečiams atrėmus koordinuotus migrantų bandymus neteisėtai kirsti sieną.

Briuselis kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir tokius veiksmus vadina hibridine agresija keršijant už ankstesnes bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją po pernai įvykusių prezidento rinkimų.

Baltarusija neigia kurstanti šią krizę.

A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas patvirtino žinią apie pirmadienio pokalbį.

Pasak jo, abu lyderiai „kalbėjosi apie sudėtingą padėtį prie Baltarusijos ir ES sienos, ypač dėl būtinybės suteikti humanitarinę pagalbą ten esantiems pabėgėliams ir migrantams“.

„Jie susitarė tęsti dialogą šia tema“, – pridūrė S. Seibertas.

Praeitą savaitę A. Lukašenkos sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ragino ES lyderius tiesiogiai kalbėtis su A. Lukašenka ir pridūrė, kad A. Merkel pasiruošusi tai padaryti.

Pirmadienį vakare V. Putinas taip pat aptarė krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Abi pusės sakė, kad priešprieša turi būti mažinama.

ES pirmadienį uždegė žalią šviesą naujoms sankcijoms A. Lukašenkos režimui.