Jos atstovai teigia, kad visi veiksmai buvo koordinuojami iš šarvuočio, stovėjusio buvusios stovyklos gilumoje.
Lenkijos gynybos ministerijos manymu, nurodymai duodami iš šarvuočio BRDM-2, stovinčio už apleistos migrantų stovyklos.
Anksčiau buvo paviešinti kadrai, kuriuose matyti, kad Bruzgių link traukiančią pabėgėlių koloną lydi karinę uniformą vilkintys asmenys.
Pasienyje buvusią stovyklą palikę ir Bruzgių pasienio kontrolės punktą pasiekę migrantai jo teritorijoje dabar pradėjo statyti palapines ir kurti laužus.
Delfi primena, kad didžiulė migrantų minia pirmadienį susirinko prie uždarytos Baltarusijos ir Lenkijos sienos perėjos, rodo lenkų valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kariuomenės paskelbti vaizdo įrašai.
„Vis daugiau migrantų grupių vedamos baltarusių pajėgų prie Kuznicos sienos perėjos“, – sakoma Lenkijos gynybos ministerijos „Twitter“ žinutėje. Vaizdo įrašuose matyti, kad Baltarusijos pusėje prie pasienio užtvaros susirinko šimtai migrantų, kurių judėjimą stebi Lenkijos policininkų ir karių voros.
Vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas sakė, kad prie sienos perėjos yra „tūkstančiai migrantų“.
„Lenkų pajėgos pasiruošusios bet kokiems scenarijams“, – sakė jis.
Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovė Anna Michalska sakė, kad ten yra „keli šimtai žmonių“.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba nurodė, kad „neteisėti migrantai nuo ryto renkasi prie sienos perėjos“ ir ruošiasi veržtis per sieną.
Pasak tarnybos, dalis migrantų „kol kas apsistoję“ šalia sienos esančiame Baltarusijos Bruzgių kaime.
Paskelbtų vaizdo įrašų autentiškumo patvirtinti neįmanoma, nes pagal Lenkijos pasienyje įvestos nepaprastosios padėties taisykles žurnalistams neleidžiama patekti prie sienos.
Lenkija sako, kad šiuo metu prie sienos Baltarusijos pusėje yra susitelkę 3-4 tūkst. migrantų.
Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.
Baltarusių pajėgos migrantams neleidžia atsitraukti
Baltarusijos pasieniečiai neleidžia migrantams grįžti. Tai pranešė Lenkijos policija. Režimo pajėgos daro viską, kad žmonės, kurie yra prie Lenkijos sienos, negalėtų atsitraukti.
Skelbiama, kad Baltarusijos kariai apsupo neteisėtus migrantus ir nepraleidžia net tų, kurie nori grįžti į Minską ar į savo kilmės šalį.
Ne mažiau nei 3,5 tūkst. migrantų pirmadienį buvo susitelkę Baltarusijos pusėje prie Brūzgų-Kuznicos sienos perėjos, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas.
Lenkija yra uždariusi Kuznicos sienos perėją nuo lapkričio 8 dienos. Greta sienos šiuo metu sutelktos nemažos pasieniečių ir policijos pareigūnų pajėgos, speciali technika, tarp jų ir automobilis su vandens patranka.
Padėtį stebi ir policijos pajėgų sraigtasparnis.
Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi praėjusį pirmadienį, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.
Latvija, Lenkija ir Lietuva pastaraisiais mėnesiais pastebi gerokai išaugusius nelegalių migrantų, bandančių per Baltarusiją patekti į ES teritoriją, srautus. Bendrija kaltina Baltarusiją dėl pasienyje susidariusio chaoso, nes ji nebeįsileidžia migrantų iš Vidurinių Rytų ir Afrikos šalių, nepatekusių į Europos Sąjungos valstybes.
Baltijos šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Šią poziciją palaiko ir Europos Komisija.
Stoltenbergas: NATO susirūpinusi dėl įtampos Lenkijos pasienyje, prie Ukrainos sienų
NATO yra susirūpinusi dėl augančios įtampos keliuose Europos regionuose, ypač Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje bei prie Ukrainos sienų, pirmadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Smerkiame [baltarusių prezidento Aliaksandro] Lukašenkos režimą už pažeidžiamų migrantų išnaudojimą savo tikslais. Žinoma, esame labai susirūpinę dėl šios situacijos ir atidžiai ją stebime“, – per spaudos konferenciją kalbėjo J. Stoltenbergas.
„Taip pat atidžiai stebime, kas vyksta Ukrainoje ir aplink ją. Šie įvykiai vyksta tuo pačiu metu. Taip pat matome augančią įtampą kai kuriose Vakarų Balkanų dalyse“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Pasak jo, „vienu metu vyksta daug įvykių, todėl NATO turi būti budri ir viską stebėti“.
Kalbėdamas apie pranešimus, kad Rusija telkia savo pajėgas prie Ukrainos sienos, generalinis sekretorius pareiškė nekomentuosiantis Aljanso žvalgybos.
„Bet kokios tolesnės Rusijos provokacijos ar agresyvūs veiksmai keltų rimtą susirūpinimą. Raginame Rusiją skaidriai informuoti apie savo karinę veiklą“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
„Mums svarbu užkirsti kelią įtampos augimui“, – pridūrė jis.
Jungtinės Valstijos sąjungininkams reiškia vis didesnį nerimą dėl pastarojo meto Rusijos karinių pajėgų judėjimo prie sienos su Ukraina.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusią savaitę pareiškė, kad „Rusija padarytų didelę klaidą, jeigu pakartotų, ką ji padarė 2014 metais“, turėdamas omenyje Krymo aneksiją.
Pirmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministerija paragino Maskvą laikytis „santūrumo“ Ukrainos pasienyje.
Rusijai praėjusį pavasarį sutelkus didžiules pajėgas prie savo vakarinės sienos, NATO reiškė susirūpinimą, kad Maskva galėtų surengti intervenciją į Ukrainos teritoriją.
Ukrainiečių užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos teigimu, pastarojo meto judėjimas yra ankstesnio spaudimo, su kuriuo susidūrė jo šalis, tęsinys.
„Ukrainos nuomone, tai, ką šiuo metu matome pasienyje, nėra vien tik karinių pajėgų telkimas, nes Rusija dar pavasarį atgabeno karinę armadą prie mūsų sienų ir nuo to laiko iš tikrųjų jos neatitraukė“, – sakė jis.
„Tai, ką matome dabar, yra prastėjanti situacija, kai Rusija demonstruoja, kad gali greitai suaktyvinti jau sutelktas pajėgas ir techniką – taip pat kad Rusijos vadovai svarsto visas galimybes, įskaitant karinę“, – pridūrė ministras.
Anot D. Kulebos, Kijevas siekia glaudžiai koordinuoti veiksmus su savo sąjungininkais Vakarais, taip pat „imtis bet kokių priemonių, galinčių padėti atgrasyti Rusiją bei užkirsti kelią blogiausiems scenarijams“.
Ukrainos pajėgos jau aštuntus metus kariauja su prorusiškais separatistais rytiniame Donbaso regione.
