Iš viso parade, kurį priėmė prezidentas Arnoldas Ruutelis, dalyvavo 767 žmonės, buvo nešamos 12 vėliavų. Paradui vadovavo Estijos gynybos pajėgų vadas Tarmo Koutsas, o maldai - ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis kapelionas Tonis Nommikas.
Gynybos pajėgų štabo vadas brigados generolas Alaras Lanemanas po parado padėjo vainiką prie paminklo žuvusiems išsivadavimo kare mokytojams ir moksleiviams.
1918 metų vasario 24 dieną grupė Estijos politikos veikėjų per trumpą laikotarpį, rusams pasitraukus, o vokiečių kariuomenei dar neatėjus, paskelbė nepriklausomą Estijos Respubliką. Po to iš karto prasidėjo vokiečių okupacija.
1918 metų lapkritį kapituliavę Pirmajame pasauliniame kare vokiečiai pasitraukė, ir Taline (tuomet - Revelyje) buvo atkurta Estijos valdžia.
Tačiau Narvoje Estijos bolševikai suskubo paskelbti savo marionetinę respubliką ir pasikvietė į kovą su nepriklausomybės šalininkais Raudonąją armiją. Prasidėjo karas su Sovietų Rusija dėl nepriklausomybės, kuris pasibaigė 1920 metų vasario 2 dieną Tartu taikos pasirašymu.
Pagal šią sutartį bolševikinė Rusija visiems laikams atsisakė pretenzijų į savo buvusią koloniją, bet jau po 20 metų - 1940 metais - pažeidė šią sutartį, aneksavusi Estiją drauge su kitomis Baltijos šalimis - Latvija ir Lietuva.
Atkurti savo nepriklausomybę Estijai drauge su kaimynėmis prie Baltijos pavyko tik 1991 metais, subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Sovietų valdžia išsilaikė beveik 50 metų - daugiau kaip du kartus ilgiau ne pirmasis nepriklausomybės laikotarpis, bet savo valstybės amžių estai skaičiuoja ne nuo 1991-ųjų, o nuo 1918 metų.
Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis ragina teisingai įvertinti šalies Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio įvykius. "Mūsų pareiga - perduoti būsimoms kartoms teisingą šio istorijos tarpsnio mastą ir kontūrus. \
Praeities vaizdas būtinas ir tam, kad būtų galima pradėti vykdyti naujas priedermes", - sakė A.Ruutelis Nepriklausomybės dienos išvakarėse.
Jeigu vertinant praeitį pavyks pasiekti tokią pat vienybę, kokia buvo atkuriant nepriklausomybę, bus galima būti tikriems, kad Estijos reikalai klostysis gerai ir po dešimtmečių, pabrėžė šalies vadovas.
A.Ruutelis savo kalboje padėkojo visai tautai už tai, kad ji buvo vieninga ir politiškai aktyvi, todėl prieš penkiolika metų Estijai pavyko atkurti nepriklausomybę. Pasak prezidento, tai buvo tarsi naujo išsivadavimo karo, tik šįkart - ne kraujo, pergalė.
Pasak prezidento, nepriklausomybės atkūrimas buvo ilgas, sudėtingas ir prieštaringas procesas, sėmėsi jėgų iš žmonių, kurie puoselėjo ir gynė savo netektimis nepriklausomybės idėją, atkreipdami tarptautinės visuomenės dėmesį į padėtį Estijoje.
"Tai buvo žmonės, kurie Hirvės parke ir Baltijos grandinėje gynė mūsų nacionalinius interesus, žmonės, kurie pradėjo nacionalinius judėjimus ir jiems vadovavo, kurie skleidė laisvės idėjas", - sakė A.Ruutelis.
Prezidentas pažymėjo, kad juridiškai pradinis viso to taškas buvo 1988 metais Aukščiausiosios Tarybos priimta Nepriklausomybės deklaracija ir po metų sprendimas atkurti savivaldybes. A.Ruutelis priminė, kad 1990 metų vasario 2 dieną visų lygių deputatai priėmė sprendimą atkurti Estijos nepriklausomybę, remiantis teisinio perimamumo principu.
Estijos prezidentas A.Ruutelis Estijos Respublikos 88-ųjų metinių ir šalies Nepriklausomybės atkūrimo 15-ųjų metinių proga valstybinius apdovanojimus suteikė maždaug 840 žmonių.
A.Ruutelis nusprendė apdovanoti I laipsnio "Marijos žemės kryžiaus" ordinu ankstesnį JAV prezidentą Billą Clintoną, buvusį Vokietijos kanclerį Helmutą Kohlį ir buvusį Lenkijos prezidentą Lechą Walesa.
Tuo tarpu Estijos parlamento pirmininkė Enė Ergma, kalbėdama penktadienį per iškilmingą valstybinės vėliavos pakėlimą, kritikavo esančius valdžioje žmones už etikos stoką.
"Nors esame pasiekę gerų rezultatų, turime pripažinti trūkumus ir klaidas valdžios ir atsakomybės srityse", - sakė E.Ergma, pažymėdama, kad kartais nesirenkama priemonių siekiant valdžios, o esantieji valdžioje nemoka būti atsakingi.
Parlamento pirmininkė pareiškė, jog tai rodo, kad valdžia atitolo nuo liaudies. Ji pabrėžė, kad tokios nuodėmės,deja, neišvengė nė viena partija šalyje.
Pavojingiausiai erozija, pasak E.Ergmos, paveikė etiką, nors būtent etika, jos nuomone, yra esmingiausia politinės kultūros sudedamoji dalis.
"Pas mus kai kurie politikai tebemano, kad aukštos pozicijos suteikia jiems ypatingą statusą, ir laikytis etikos jiems neprivalu, - sakė E.Ergma. - To pateisinimų jie suranda įstatymuose, bet etikos vieta - ne įstatymuose, o širdyje".
E.Ergma sakė, jog ją liūdina tai, kad žiniasklaidą domina tik sensacijos. "O juk kaip tik žiniasklaida turėtų padėti piliečiams objektyviai vertinti jų išrinktų žmonių darbą",
Parlamento pirmininkė taip pat nurodė ir rinkėjų atsakomybę. "Yra patarlė, kad žuvis genda nuo galvos, - sakė E.Ergma. - Jeigu visuomenę laikysime didele žuvimi, tai, žmonės gerieji, kyla klausimas, kodėl jūs išrenkate tokią galvą? Jeigu to nevertas žmogus lenda aukštyn, nekaltinkite kaimynų, o patys pamąstykite, kokį sprendimą priimti rinkimų dieną".
Drauge ji patvirtino, kad politikai gyvena ne vakuume, o visuomenėje, ir būtent piliečiai turi ir gali pakeisti Estijos politikos kultūrą. "Aš norėčiau priminti žinomo (britų) valstybės veikėjo Winstono Churchillio teiginį, kad valdo ne parlamentas, o žmonės per parlamentą", - sakė E.Ergma.