„Apie tai, kas vyksta Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, aš asmeniškai sužinojau iš žiniasklaidos, niekada šio klausimo anksčiau su A. Lukašenka neaptarinėjome. Tik kai kilo ši krizė, mes su juo dukart pakalbėjome telefonu“, – televizijos kanalo „Rossija 1“ laidai „Maskva. Kremlius. Putinas“ sakė Rusijos prezidentas.
„Todėl kai girdime pareiškimų ar kaltinimų mūsų adresu, visiems noriu pasakyti: užsiimkite savo vidinėmis problemomis, neprimeskite niekam savo klausimų, kuriuos turi spręsti jūsų atitinkamos žinybos“, – pabrėžė Rusijos prezidentas.
Jis taip pat pridūrė, kad Rusija yra pasirengusi padėti sureguliuoti šią krizę. „Tačiau mes esame visapusiškai pasirengę tam padėti, jeigu, žinoma, nuo mūsų čia kažkas priklausys“, – sakė V. Putinas.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sekmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įsikišti sprendžiant krizę, dėl kurios keli tūkstančiai migrantų įstrigo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje.
Pasak jos, jis turi padaryti galą „gėdingai dirbtinei migracijos krizei“.
„Čia yra akivaizdi Rusijos atsakomybė. Ji privalo spausti Baltarusijos valdžią nutraukti krizę ir pradėti dialogą“, – savo straipsnyje, išspausdintame laikraštyje „The Sunday Telegraph“, rašo L. Truss.
Tačiau V. Putinas šeštadienį paneigė kalbas, kad Maskva prisideda prie migrantų krizės, ir dėl kilusios migrantų krizės apkaltino Vakarų politiką Artimuosiuose Rytuose.
„Noriu, kad visi žinotų. Mes su tuo neturime nieko bendro“, – valstybinei televizijai pareiškė V. Putinas.
Baltarusija skelbia, kad jos pasienyje su Lenkija yra apie 2000 migrantų, įskaitant nėščias moteris ir vaikus, kurie gyvena palapinėse ir šildosi degindami laužus. Tačiau Lenkija nurodo, kad migrantų yra nuo 3000 iki 4000 ir kad kasdien jų atvyksta dar daugiau.
Pasak L. Truss, ši situacija yra Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos „naujausias žingsnis siekiant pakenkti regioniniam saugumui“.
„Viltis praradusiais migrantais jis naudojasi kaip ginklu, siekdamas sukurti nestabilumą ir išlikti valdžioje, nepaisant žmogiškosios kainos, – pareiškė JK užsienio reikalų sekretorė. – Jungtinė Karalystė nenusisuks. Mes nenusisuksime nuo savo sąjungininkų regione, kurie yra laisvės pasienyje.“
„Mes ne tik stovime petys petin su Lenkija, nes ji neša pagrindinę šios gėdingos dirbtinės migracijos krizės naštą, bet ir solidarizuojamės su kitomis „Vyšegrado ketverto“ šalimis – Vengrija, Slovakija ir Čekija, o taip pat ir mūsų draugais Baltijos šalyse ir Ukrainoje“, – parašė L. Truss.
Didžioji Britanija ketvirtadienį į Lenkijos pasienį atsiuntė apie dešimt karių, kad šie padėtų sustiprinti Lenkijos sienos apsaugą.
L. Truss taip pat paragino europines kaimynes priešintis dujotiekiui „Nord Stream 2“, jungiančiam Rusiją ir Europą per Baltijos jūrą, ir perspėjo, kad jis Maskvai leis „dar labiau sustiprinti įtaką šalims, kurios yra priklausomos nuo jos dujų“.
„Šis dujotiekis grasina pakenkti Europos saugumui ir leisti Rusijai dar labiau sustiprinti įtaką šalims, kurios yra priklausomos nuo jos dujų, nepaisant pandemijos, kuri mums primena, jog svarbu turėti skirtingų tiekimo grandinių, kad būtų išvengta strateginės priklausomybės nuo nepatikimų tiekėjų“, – rašė JK užsienio reikalų sekretorė.
Britų laikraštis primena, kad V. Putinas neseniai pasiūlė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel artimiausiomis dienomis susitikti su A. Lukašenka.
„Nors bet kokios derybos bus skirtos deeskaluoti krizę, Maskva ir Minskas tai neišvengiamai pateiks kaip propagandinį perversmą“, – rašo britų laikraštis ir priduria, kad taip pat didėja nerimas, jog Rusija ruošiasi užgrobti dalį Ukrainos ir pakartoti 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją, nes yra pasirodę pranešimų, kad šiuo metu palei Ukrainos rytinę sieną yra išdėstyta 90 tūkst. Rusijos karių.