Tačiau susitarimas yra laikomas nepakankamu kovoti su pavojingai kylančia temperatūra.
Turtingos šalys COP26 konferencijos Glazge metu buvo kaltinamos dėl to, kad nesuteikia taip reikalingos finansinės paramos pažeidžiamoms šalims, susiduriančioms su sausrų, kylančio jūros vandens, gaisrų ir audrų rizika.
Baigdamas derybų maratoną, COP26 pirmininkas iš Didžiosios Britanijos Alokas Sharma delegatams pareiškė: „Dabar atėjo metas priimti sprendimą. Ir sprendimai, kuriuos jūs tuoj priimsite, yra gyvybiškai svarbūs“.
Tačiau Kinija ir Indija reikalavo, kad galutiniame susitarimo tekste būtų sušvelnintos formuluotės dėl iškastinio kuro.
Pasiekus galutinį susitarimą, A. Sharma su ašaromis akyse atsiprašė už tokią sunkią derybų pabaigą, bet pabrėžė, jog kompromisas leido išsaugoti susitarimą. „Atsiprašau už tai, kaip šis procesas rutuliojosi. Man labai gaila“, – pareiškė jis ir trinktelėjo savo plaktuku.
Derybas šalių delegatai pradėjo turėdami tikslą išlaikyti 2015 metais pasiekto Paryžiaus susitarimo užmojį apriboti temperatūros kilimą 1,5-2 laipsnių Celsijaus. Jie taip pat turėjo rasti finansų padėti šalims, susiduriančioms su sausrų, kylančio jūros vandens, gaisrų ir audrų rizika.
Stebėtojai sako, kad šiuo susitarimu nepasiekta to, ko reikia siekiant sustabdyti pavojingą klimato šilimą ir padėti šalims prisitaikyti prie ir atsigauti nuo visame pasaulyje jau kilusių stichinių nelaimių.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasveikino susitarimą, tačiau pareiškė, kad „jo nepakanka“.
„Mūsų trapi planeta kabo ant plauko, – JT pareiškime cituojamas A. Guterresas . – Mes vis dar beldžiamės į klimato katastrofos duris.“
Jaunoji švedų aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg pareiškė, kad per derybas nieko nepasiekta, išskyrus „bla bla bla“, ką ji yra sakiusi ir anksčiau.
Paryžiaus susitarimo architektė Laurence Tubiana agentūrai AFP sakė, kad „COP nepavyko suteikti skubios pagalbos dabar kenčiantiems žmonėms“.
Tuo tarpu Europos Komisijos išplatintame pareiškime sakoma, kad šis susitarimas „Paryžiaus tikslus išlaikė gyvus“.
Britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, kurio vyriausybė surengė derybas, pabrėžė, kad pasiektas susitarimas yra „didžiulis žingsnis pirmyn“, net jei dar reikia padaryti daug darbo.
Išlikimas
Galutiniame susitarimo tekste šalys raginamos spartinti pastangas „laipsniškai mažinti“ nefiltruotos anglies naudojimo apimtis ir „laipsniškai atsisakyti“ neefektyvių iškastinio kuro subsidijų.
Didžiosios teršėjos, kaip antai Kinija ir Indija, priešinosi tam, kad būtų įvardinti taršūs energijos šaltiniai, todėl galutinio teksto formuluotės turi gerokai daugiau niuansų nei ankstesni susitarimo projektai.
Susitarime taip pat visos šalys raginamos sparčiau mažinti išmetamų dujų apimtis iki 2022 metų, t. y. trejais metais anksčiau, nei numatyta Paryžiaus susitarime, parengiant naujus nacionalinius planus.
Tačiau turtingosioms šalims, tarp jų JAV ir ES, pasipriešinus, galutiniame susitarimo tekste neminima jokio konkretaus finansavimo mechanizmo besivystančiame pasaulyje jau padarytai žalai gamtai padengti.
Dokumente tik ateityje žadamas „dialogas“ šiuo klausimu.
„Kai kam nuostoliai ir žala gali būti pokalbio ir dialogo pradžia, – sakė Maldyvų aplinkosaugos ministrė Shauna Aminath. – Tačiau mums tai yra išlikimo klausimas.“
Nors konferencijos šeimininkė Britanija sakė norėjusi, kad jos metu būtų išlaikytas tikslas klimato šilimą riboti 1,5 laipsnio Celsijaus, JT mokslininkų praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad dėl dabartinių šalių klimato planų Žemės temperatūra turėtų kilti 2,7 laipsnio Celsijaus.
Tekste pažymima, kad „su dideliu apgailestavimu“ turtingosios šalys taip pat nesugebėjo kiekvienais metais papildomai skirti 100 mlrd. JAV dolerių, kaip buvo žadėta prieš daugiau nei dešimtmetį. Dokumente šalys taip pat raginamos susimokėti „skubiai ir iki 2025 metų“.
Jame taip pat žadama iki tų pačių metų padvigubinti finansinę pagalba besivystančioms šalims prisitaikyti prie kylančios temperatūros.
1,5 laipsnio tikslui – gyvybės palaikymas
Tačiau besivystančios šalys sako, kad nesąžininga tokiam viršūnių susitikimui parengti nesubalansuotą susitarimą, itin linkstantį prie „švelninimo“ – kaip ekonomikos gali iki 2050 metų atsisakyti iškastinio kuro ir pasiekti grynąjį nulinį dujų išmetimo lygį.
Šios šalys norėjo konkrečios instrukcijos, kaip joms atsisakyti anglių ir kartu prisitaikyti prie pasaulinio atšilimo skatinamų stichinių nelaimių.
„Mums buvo sakyta, kad COP-26 yra paskutinis geriausias šansas išlaikyti 1,5 laipsnio Celsijaus tikslą gyvą, tačiau dabar jis prijungtas prie gyvybę palaikančio aparato, – sakė organizacijos „Christian Aid“ vadovė Amanda Mukwashi. – Turtingosios šalys nuspyrė skardinę žemyn gatve, o kartu su ja ir pažadą skubiai imtis veiksmų, kurių reikia krizės priešakyje esantiems žmonėms.“
Dvi savaites Glazge vykusios konferencijos metu pasaulio lyderiai padarė ir nemažai didelio atgarsio sulaukusių pareiškimų, įskaitant ir įsipareigojimą iki 2030 metų 30 proc. sumažinti metano dujų išmetimo apimtis.
Konferencijos metu Glazge taip pat vyko masinių protestų, kurių metų aktyvistai kalbėjo apie pavojingą skubių veiksmų trūkumą.
„ActionAid International“ klimato kaitos koordinatorė Teresa Anderson pareiškė, kad COP26 yra „įžeidimas milijonams žmonių, kurių gyvenimus drasko klimato krizė“.