ES penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos karinių veiksmų netoli Ukrainos sienos, Vašingtonui pareikalavus Maskvo paaiškinimo dėl šių manevrų.
„Toliau stebime situaciją. Iki šiol surinkta informacija kelia gana didelį nerimą“, – žurnalistams sakė ES atstovas užsienio reikalams Peteris Stano.
Vašingtonui atidžiai stebint Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos, JAV pareigūnai informavo ES kolegas apie savo susirūpinimą dėl galimos karinės operacijos, teigia grupė šaltinių, susipažinusių su padėtimi.
Anot pareigūnų, susipažinusių su administracijos svarstymais, vertinimai greičiausiai pagrįsti informacija, kuria JAV dar nepasidalijo su Europos vyriausybėmis, o tai turėtų įvykti prieš priimant bet kokį sprendimą dėl kolektyvinio atsako.
Rusija tvirtina, kad karinių pajėgų dislokacija jos teritorijoje yra vidaus reikalas, ir neigia bet kokius agresyvius ketinimus. Kartu ji kaltina Jungtines Valstijas, esą šalis, šią savaitę plukdydama karo laivus Juodojoje jūroje netoli jos teritorijos, kelia provokacijas.
Po šių pranešimų Rusijos rublio vertė nukrito 0,5 proc. JAV dolerio atžvilgiu iki šešių dienų minimumo.
Panaši įtampa kilo ir pavasarį, kai Jungtinės Valstijos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija apkaltino Rusiją šalia sienos su Ukraina sutelkus iki 100 000 karių, tankus ir karo lėktuvus. Krizė atslūgo, JAV prezidentui Joe Bidenui paskambinus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir pasiūlius surengti aukščiausio lygio susitikimą, kuris įvyko birželį.
Baltųjų rūmų pareigūnai iškart neatsiliepė į prašymą pakomentuoti.
Naujausias Rusijos karių ir tankų judėjimas Ukrainos link paskatino CŽA direktorių Billą Burnsą lapkritį apsilankyti Maskvoje, kur jis telefonu kalbėjosi su V. Putinu. Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat telefonu trečiadienį prašė V. Putino pasinaudoti savo įtaka Rusijos sąjungininkei Baltarusijai, norint sušvelninti krizę dėl tūkstančių Artimųjų Rytų migrantų, siekiančių kirsti sieną su Lenkija ir patekti į ES. V. Putinas atsisakė tai daryti.
A. Merkel ir V. Putinas dar kartą kalbėjosi ketvirtadienį apie Ukrainą ir Baltarusiją, savo pareiškime pranešė Kremlius. Rusijos lyderis kritikavo Ukrainą dėl tariamo kovinių bepiločių orlaivių naudojimo pažeidžiant ankstesnį susitarimą ir Amerikos karinę veiklą Juodojoje jūroje, teigiama pareiškime.
Jungtinių Valstijų perspėjimas dėl Ukrainos prisideda prie neseniai kilusio konflikto tarp Lenkijos ir Baltarusijos, artimos Rusijos sąjungininkės. Šis konfliktas rutuliojasi tvyrant netikrumui dėl didesnio Rusijos dujų tiekimo Europai, nors V. Putinas ir pažadėjo nuo šios savaitės padidinti tiekimą, siekiant sušvelninti energetikos krizę.
Jis reikalauja, kad Europos reguliavimo institucijos skubiai suteiktų leidimą eksploatuoti dujotiekį „Nord Stream 2“ iš Rusijos į Vokietiją – projektui, kuriam JAV ir Ukraina priešinosi kaip keliančiam grėsmę saugumui.
Rusija neketina dabar pradėti karo su Ukraina, bet Maskva turėtų parodyti, kad yra pasirengusi panaudoti jėgą, jei prireiktų, sakė vienas Kremliui artimas asmuo.
„Puolimas yra mažai tikėtinas, nes Rusijos kariai susidurtų su visuomenės pasipriešinimu Kijeve ir kituose miestuose, tačiau yra numatytas planas, kaip atsakyti į provokacijas iš Ukrainos“, – sakė kitas pareigūnas.
Vakarams ruošiant naujas sankcijas Baltarusijai dėl dirbtinai sukeltos migracijos krizės, prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pagrasino uždaryti pagrindinį dujotiekį, kuriuo transportuojamos rusiškos dujos į ES, tuo atveju, jeigu Lenkija uždarytų savo sieną. „Patarčiau Lenkijos vadovybei, lietuviams ir kitiems tuščiagalviams pagalvoti prieš kalbant“, - pareiškė jis.
JAV viceprezidentė Kamala Harris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį per derybas Paryžiuje išsamiai aptarė Ukrainos klausimą, sakė vienas JAV pareigūnas. Baltarusija yra to paties saugumo konteksto dalis, pažymėjo pareigūnas.
Rusija „dirigavo“ migrantų krizei tarp Baltarusijos ir Lenkijos bei Baltijos šalių, – Lietuva ir Latvija ribojasi su Baltarusija, - siekdama destabilizuoti regioną, teigia du JAV administracijos pareigūnai.
JAV susirūpinimas dėl Rusijos ketinimų grindžiamas sukauptais įrodymais ir tendencijomis, kurios primena situaciją, susiklosčiusią prieš V. Putinui atplėšiant Krymą nuo Ukrainos 2014 metais, sakė kitas administracijos pareigūnas.
Rusijos pareigūnai atmetė kaltinimus.
„Rusija neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje“, – ketvirtadienį per konferencinį ryšį žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Maskvos ketinimai
Nors JAV ir Rusijos generaliniai štabai nuolat palaiko ryšį, amerikiečių karinių jūrų pajėgų laivų buvimas Juodojoje jūroje netoli Rusijos Putinui kelia „absoliutų“ susirūpinimą, pridūrė D. Peskovas.
Informacija apie Rusiją, kuria JAV pareigūnai pasidalijo per neseniai vykusius susitikimus Briuselyje, sukėlė nerimą, sakė vienas iš šaltinių, susipažinusių su situacija. Kitas šaltinis pabrėžė, kad nėra būdų sužinoti, kokie iš tiesų yra Maskvos ketinimai ir koks galėtų būti kitas žingsnis ar kada.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, susitikęs su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu trečiadienį Vašingtone, užsiminė, kad JAV pasidalijo su juo bent jau tam tikra nauja informacija.
„Tai, ką šiandien išgirdome ir pamatėme Vašingtone, atitinka mūsų pačių išvadas ir analizę, papildo juos naujais elementais, leidžiančiais mums susidaryti geresnį, išsamesnį vaizdą“, – sakė A. Kuleba bendroje spaudos konferencijoje su A. Blinkenu. Padėtis Baltarusijoje yra „potencialus frontas“ ir neturėtų būti nuvertinta, sakė jis.
Jungtinėms Valstijoms „nėra aiškūs Maskvos ketinimai“ dėl Ukrainos, žurnalistams sakė A. Blinkenas.
„Mes nerimaujame, kad Rusija gali padaryti rimtą klaidą, mėgindama atkartoti tą patį, ko ėmėsi 2014-aisiais“, – kalbėjo jis.
D. Kuleba pareiškė manantis, kad Rusija tikriausiai siekia „pasistūmėti tolyn“ į Ukrainos teritoriją.
Ministras ketvirtadienį pasirodžiusiame interviu televizijai „ABC News“ sakė, kad Rusija pasienyje su Ukraina sutelkė pajėgas bei karinę techniką, ir tai gali liudyti, jog Rusijos vyriausybė „ieško galimybės pasistūmėti tolyn“ į Ukrainos teritoriją.
„Nenorime nieko gąsdinti, tačiau privalome išlikti budrūs“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
„Mes itin sunerimę. (...) Kai septynerius metus gyveni greta Rusijos ginkluoto konflikto sąlygomis, tam tikra prasme mokaisi nerimauti. Prie to priprantama“, – sakė D. Kuleba.
Anot ministro, jei Rusija nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, galėtų tai padaryti labai greitai.
„Esant tokiai infrastruktūrai palei mūsų sieną, Rusijai nereikėtų daug laiko imtis puolamųjų veiksmų, jei nuspręstų tai padaryti, ir mūsų tikslas – padaryti viską, kas įmanoma, kad Rusijai būtų sutrukdyta priimti tokį sprendimą“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie savo vizitą Jungtinėse Valstijose, D. Kuleba sakė, jog Amerikos valdžia parodė, kad pasiruošusi ne tik kalbėti, bet ir veikti.
„Jungtinės Valstijos pasirengusios ne tik kalbėti, bet ir veikti – veikti sulaikant Rusiją ir stiprinant Ukrainos pajėgumus apsiginti“, – kalbėjo ministras.
D. Kuleba pažymėjo, kad JAV prezidento poste dirbant Joe Bideno pirmtakui Donaldui Trumpui, Ukrainos ir Amerikos santykiuose būta tam tikrų įtampų. Prezidentu tapus J. Bidenui, ryšiai buvo atkurti, sakė ministras.
Visgi, anot jo, tam tikrų nesutarimų išlieka, pavyzdžiui, dėl dujotiekio „Nord Stream 2“.
„Tarp mūsų esama nuomonių skirtumų dėl to, kaip išvengti neigiamų šio projekto įgyvendinimo pasekmių“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
„Mes neabejotinai norime, kad Jungtinės Valstijos išliktų budrios ir pasirengusios imtis priemonių, jei dabartinė politika [dėl „Nord Stream 2“] patirs nesėkmę“, – sakė jis.
Ukraina ir Rusija konfliktuoja nuo tada, kai V. Putinas sureagavo į 2014 metų Ukrainos revoliuciją, per kurią buvo nuverstas promaskvietiškas prezidentas ir užgrobtas Krymas. Rusija taip pat rėmė separatistus Rytų Ukrainoje kare, per kurį žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuri stebi situaciją vadovaudamasi 2015 metų susitarimu, trečiadienį pareiškė, kad jos misija per paskutinę spalio savaitę užfiksavo daugiausia paliaubų pažeidimų nuo 2020 metų liepos mėnesio.
Kai kurie analitikai tvirtina, kad V. Putinui dabar gali atrodyti, kad atėjo laikas sustabdyti glaudesnį Ukrainos suartėjimą su Vakarais, kol jis dar labiau nesustiprėjo.
„Panašu, kad pasikeitė Rusijos vertinimas, kur link viskas krypsta, – sakė Samuelis Charapas, pelno nesiekiančios organizacijos „RAND Corporation“ vyresnysis politologas. – Atrodo, kad jie padarė išvadą, jog, jei jie nieko nedarys, tendencijos krypsta į tai, kad Rusija praras Ukrainą.“
Gynybos žvalgybos įmonės „Janes“ duomenimis, pastaruoju metu stebimas Rusijos pajėgų dislokavimas yra užmaskuotas, dažnai vyksta naktį, vykdomas elitinių sausumos dalinių, – priešingai nei pavasarį, kai Rusijos kariuomenė vykdė gana atvirą telkimą.
Trečiadienį Vašingtone viešėjusi Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad ji ir J. Bidenas aptarė Ukrainos klausimą ir jų visapusišką paramą šalies teritoriniam vientisumui.
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų judėjimas šalies teritorijoje niekam neturėtų kelti nerimo.
Rusijos prezidento V. Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo žurnalistai paklausė, ar Kremlius žino, kad JAV įspėjo kolegas Europos Sąjungoje dėl galimų Rusijos planų įsiveržti į Ukrainos teritoriją.
„Tai jau ne pirma publikacija ir ne pirmas JAV pareiškimas, kad jie nerimauja dėl mūsų ginkluotųjų pajėgų judėjimo Rusijos Federacijos teritorijoje. Mes ne kartą į tai atsakėme, kad kad mūsų ginkluotųjų pajėgų judėjimas mūsų teritorijoje neturėtų niekam kelti nerimo. Rusija niekam nekelia grėsmės“, – sakė D. Peskovas.
„Rusija vystosi savo pačios keliu, mes užsiimame savo pačių reikalais ir prireikus imamės priemonių savo saugumui užtikrinti, jei netoli mūsų sienų vyksta kokie nors provokuojantys mūsų oponentų veiksmai. Kalbėdamas apie oponentus, aš visų pirma turiu galvoje NATO ir NATO pajėgas, visai aktyviai ir įžūliai veikiančias prie pat mūsų sienų“, – pridūrė prezidento atstovas.
Kalbos apie galimus Rusijos planus įsiveržti į Ukrainą, pasak D. Peskovo, yra tuščias ir nepagrįstas padėties sunkinimas. Vis dėlto jis teigė, kad pastaruoju metu padaugėjo provokacijų Rusijos atžvilgiu, įskaitant NATO provokacijas.
Ukraina skelbia sieksianti prisijungti prie ES ir NATO, ir tai siutina Maskvą. Nors Kremliaus pareigūnai dažnai privačioje aplinkoje giriasi, esą Rusijos pajėgos galėtų greitai pasiekti Kijevą, būtų daug sudėtingiau išlaikyti 44 mln. gyventojų turinčios šalies kontrolę, susiduriant su tarptautinės visuomenės pasmerkimu.
Balandį V. Putinas perspėjo šalis-konkurentes, esą „jos pasigailės dėl to labiau nei dėl ko nors kito per ilgą laiką“, jeigu peržengs Rusijos „raudonąją liniją“ saugumo srityje. Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus per spalį vykusius debatus, transliuotus per Rusijos NTV, pareiškė, kad „visa Ukraina taps Rusijos dalimi ir nebus jokių Ukrainų“.
„Tikiuosi, kad dabar visas pasaulis aiškiai mato, kas iš tikrųjų nori taikos ir kas telkia beveik 100 000 karių prie sienos, – vėlų trečiadienio vakarą, kreipdamasis į tautą, kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. – Psichologinis Rusijos spaudimas mums nedaro poveikio, mūsų žvalgyba turi visą informaciją, mūsų kariuomenė yra pasirengusi atremti bet kada ir bet kur“.
