Lenkijoje esančio Rytų tyrimų centro direktorius Adamas Eberhardtas išsakė nuomonę, kad „Lukašenka nori išprovokuoti konfliktą ir priversti ES ieškoti kompromiso, sušvelninti sankcijas bei pripažinti jo valdymą“, skelbia telegraf.by.

„Artimiausiomis savaitėmis galime tikėtis migracijos spaudimo didėjimo, įskaitant atvejus, kai sieną kirs vis didesnės ir geriau organizuotos grupės. Prastėjant oro sąlygoms, reikės atsižvelgti ir į žmoniškumo veiksnį – migrantai gali sušalti. Viskas – Minsko valdžios rankose“, – Lenkijos portalui WP sakė jis.

Anot A. Eberhardto, „hibridinis baltarusiškų operacijų potencialas dar neišeikvotas. Juk A. Lukašenka nedaug tegavo. Lenkija veiksmingai saugo sieną, todėl Baltarusija, Rusijai leidus, aštrins konfliktą. Manau, kad bus pralietas kraujas, galima laukti daugiau ir pavojingesnių karinių incidentų pasienyje. Deja.“

Rytų tyrimų centro direktorius sakė, kad „dabar Maskva atvirai solidarizuojasi su Minsku, o prieš mūsų šalį nukreipta Baltarusijos KGB operacija teikia tiesioginę pagalbą Rusijos specialiosioms tarnyboms. Putinas pasistengs atsiriboti nuo situacijos pasienyje iki tol, kol po keleto savaičių ar mėnesių Vakarų šalys pradės skambinti ir prašyti įsikišti“. To, beje, jau sulaukta. Šią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel net du kartus skambino V. Putinui ir prašė pasinaudoti savo įtaka migrantų krizei prie ES sienos spręsti.

Delfi primena, kad Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis antradienį tiesiogiai apkaltino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną surežisavus precedento neturinčią migrantų, mėginančių nelegaliai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos, bangą ir grasinant destabilizuoti Europos Sąjungą.

„Ši ataka, kurią vykdo Lukašenka, turi savo sumanytoją Maskvoje, o sumanytojas yra prezidentas Putinas“, – per skubią Lenkijos parlamento sesiją sakė M. Morawieckis. Lenkų vyriausybės vadovas sakė, kad dabartine krize prie sienos su Baltarusija siekiama sukelti chaosą Lenkijoje ir visoje ES.

„Prie rytinės sienos susiduriame ne tik su smurtu, bet [ir] su režisuojamu veiksmu, o jo tikslas yra pažeisti Lenkijos sienas, kad būtų sukeltas chaosas ir Lenkijoje, ir ES“, – parlamentui sakė jis.

Įtampos eskalavimas

Lenkijos strateginės analizės centro prezidentas Witoldas Juraszas mano, kad „atsakymas į klausimą, kokios yra migracijos krizės pasienyje su Baltarusija priežastys, priklauso nuo to, kas iš tikrųjų yra mūsų oponentas“.

Kaip jis sakė Lenkijos portalui „Onet“, „jeigu operacijos iniciatorius yra Aliaksandras Lukašenka, krizė prasidėjo dėl trijų priežasčių: pirma – kerštas Vakarams, ypač Lenkijai, už protestų, kilusių po 2020 m. vasarą surengtų suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų, palaikymą ir už Vakarų įvestas sankcijas. Antra – [noras] priversti Vakarus panaikinti sankcijas be išankstinės sąlygos paleisti į laivę politinius kalinius. Trečia – santykių su Vakarais paaštrinimas taip, kad į konfliktą būtų įtraukta Rusija, kartu užsitikrinant jos palaikymą.“

Tiesa, W. Juraszas pridūrė, kad „jeigu už krizę atsakingi Lukašenka ir Putinas, tikslai yra truputį kitokie: turiu galvoje Lenkijos, kaip šalies, nesugebančios veiksmingai ginti ES ir NATO rytinės sienos, išjuokimą. Rusijai reikia išjuokti Lenkiją, nes Lenkija aršiausiai ES ir NATO pasisako už griežtą politiką Kremliaus atžvilgiu.“

Be to, Lenkijos strateginės analizės centro prezidentas nurodė, jog „krizė gali tapti NATO narių glaudumo išbandymu, jeigu Ukrainoje atsinaujins koviniai veiksmai“.

„Trečia – ir tai, mūsų manymu, yra kur kas pavojingesnis scenarijus – įtampos eskalavimas (pavyzdžiui, šūviai pasienyje), kad Maskva turėtų dingstį Baltarusijoje įkurti karinių bazių (oficiali priežastis – apginti Baltarusiją nuo NATO, kuri turi siųsti pajėgas į pasienį arba gintis nuo Lenkijos kareivių „atakų“)“, – pareiškė W. Juraszas.

Taip pat jis mano, jog krizė nesibaigs ir Lenkijai įsileidus migrantus, nes „esmė ne migrantai, o tikslų įgyvendinimas“.

W. Juraszas pažymėjo, kad „niekas nežino, kiek ilgai krizė tęsis, nes tiek Lukašenka, tiek Putinas veikia skirtingai“.

„Jeigu mums pavyks įtikinti pasaulį, kad už krizę atsakinga Rusija, yra šiokia tokia galimybė, jog Maskva stengsis gana greitai pasiekti savo tikslus“, – reziumavo ekspertas.

„Lukašenka nori sukelti kokį nors nedidelį karą“

Baltarusių politologas Dmitrijus Bolkunecas aiškiai įvardijo, kad tai, kas dabar vyksta prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, yra hibridinis karas, tačiau jis kiek kitaip mato V. Putino vaidmenį šiame konflikte.

„Tai hibridinis karas. Jį buvo galima aiškiai numatyti. Lukašenka nuo gegužės mėnesio pabaigos ir birželio mėnesio pradžios pradėjo gabenti migrantus į Baltarusiją. Dabar šalies viduje jų prisikaupė pakankamai daug. Akivaizdu, jog jis planuoja padidinti srautą, nes Baltarusijos valdžią remiantys ekspertai ir net atskiri Baltarusijos televizijos kanalai kalba, kad migrantų skaičius augs. Taigi, didės ir jų srautas pasienio link. Todėl darau prielaidą, jog prie sienos su Lenkija bus atgabenta naujų migrantų. Štai tokia hibridinė agresija – Lukašenka prieš Europos Sąjungą ir NATO.

Pridursiu, kad prieš keletą savaičių Lukašenka kreipėsi į Vakarų partnerius šiais žodžiais: „Jeigu Baltarusijai įvesite sankcijas, sukelsite Trečiąjį pasaulinį karą.“ Dabar Lukašenka ir nori sukelti kokį nors nedidelį karą, kad nukreiptų dėmesį nuo vidaus problemų, šiandien kamuojančių Baltarusiją. Jis nori atkreipti dėmesį į save ir pasiekti, kad Vakarų šalys su juo pradėtų tiesiogines derybas“, – currenttime.tv kalbėjo D. Bolkunecas.

Paklaustas, ar tvyrant migrantų įsiveržimo į Lenkiją grėsmei NATO šalys gali jai padėti apsaugoti sieną, pavyzdžiui, karinėmis pajėgomis, jis sakė, kad Lenkija turi pakankamai savų išteklių ir pajėgumų sienai apsaugoti. Griežtai jis pasisakė apie ES politiką migracijos atžvilgiu. Pasak jo, Europa iš tikrųjų yra nepasirengusi imtis jokių rimtesnių veiksmų.

„ES politika migracijos ir politinės krizės atžvilgiu, bent jau pastarųjų 15 mėnesių, pasirodė visiškai bejėgė. Tai dabar ir matome – visiškai bejėgės ES šalių politikos, kalbant apie politinę krizę Baltarusijoje, padarinius. Viena vertus, jos palaiko demokratinius siekius ir nepripažįsta Lukašenkos. Kita vertus, aktyviai prekiauja su Lukašenka, netgi didina eksportą iš Baltarusijos į ES šalis. Noriu pasakyti, jog niekas negalvoja apie tai, kad prekyba vyksta. Jeigu Europa imtųsi ryžtingesnių priemonių, valstybės narės visiškai sustabdytų krovinių tranzitą. Tokie veiksmai labai greitai išspręstų politinę krizę šalyje, priverstų Lukašenką padaryti tam tikras nuolaidas. Bet Europa tam nepasiruošusi. Atskiros valstybės narės užsiima lobizmu savo interesams apginti, įveda kažkokius informacijos formato apribojimus, stengiasi parodyti, kad kažką daro, nors iš tikrųjų yra nepasirengusios imtis jokių rimtesnių veiksmų. Todėl ir matome aštrėjančią padėtį pasienyje, ir ji blogės“, – kalbėjo D. Bolkunecas.

Ekspertas įspėjo, kad A. Lukašenka „ryšis labai rimtoms provokacijoms, įskaitant karinės technikos, sprogstamųjų užtaisų ir t. t. panaudojimą“.

„Dabar jis turi parodyti pasauliui ir Baltarusijos piliečiams, kad yra NATO agresija Baltarusijos atžvilgiu. Taip pat jis, ko gero, tikisi įgyti pranašumą ir įrodyti, jog yra visai nekaltas dėl šalyje kilusios politinės krizės. Ne jis pralaimėjo prezidento rinkimus, tai Vakarai vis stengiasi jį nuversti.

Jūs žiūrite kadrus, kaip karpoma spygliuota viela, o Baltarusijos televizijos kanalai rodo, kad vielą karpo lenkai. Vyksta ir informacinė ataka“, – pastebi jis.

D. Bolkunecas skeptiškai vertina sankcijas, kurių imsis ES.

„Manau, kad ES priims eilinį sankcijų paketą, apsiribos draudimu oro linijų bendrovėms organizuoti skrydžius į Baltarusiją arba pagrasins kai kurioms oro linijų bendrovėms, kad joms nebus leidžiama skraidyti į Europą, jeigu gabens migrantus į Baltarusiją. Rimtų sankcijų ES neįves, nes yra labai daug žaidėjų, labai daug lobistų, kurie draugauja su Lukašenka, aktyviai su juo prekiauja, įskaitant ir artimiausius kaimynus. Kad ir Ukraina: nors ir tvirtina nepripažįstanti Lukašenkos, bet perka elektros energiją, perka dyzeliną, perka azoto trąšas ir didina Baltarusijos eksportą. Ukraina seniai žadėjo įvesti sankcijas, bet taip ir neįvedė. Todėl prekyba nepasikeitė, o visa kita – informacinis triukšmas“, – kalbėjo politologas.

Tačiau V. Putino vaidmenį jis mato kiek kitaip nei Lenkija ir kitų Europos šalių vadovai.

Paklaustas, ar migrantų kolonos pasiuntimui į Lenkijos pasienį A. Lukašenka ryžosi gavęs pagalbos iš Maskvos, jis sakė: „Lukašenka yra pakankamai savarankiškas, gana neblogai tvarkosi pats. Kartais prisigalvoja tokių istorijų, kurias išgirdę šilto ir šalto matę politikai netenka žado. Kremliui ši situacija naudinga įgyvendinant tolesnį Baltarusijos izoliavimo planą ir tolesnę Baltarusijos valstybiškumo griovimo kampaniją. Lukašenka tai daro savo rankomis. Galbūt dėl pamišimo, galbūt kažkas iš jo komandos narių duoda užuominų, bet aš manau, kad tokia situacija yra naudinga Kremliui. Nesu tikras, ar Kremlius prisidėjo prie jos atsiradimo, nes migrantai vyksta ir į Rusiją. Jie gali atvežti visokių ligų. Be to, tie migrantai kovojo karo zonose, todėl jie, mano manymu, Rusijai kelia terorizmo grėsmę.“

Pasak D. Bolkuneco, tai, kad griūva Baltarusijos valstybingumas, kaltas A. Lukašenka.

„Lukašenka savo rankomis griauna Baltarusijos kultūrą, istoriją, ekonomiką, užsienio politiką“, – sakė jis ir pabrėžė, kad tai ypač naudinga Kremliui.

„Baltarusijai nebelieka kito pasirinkimo, tik eiti viena kryptimi – į rytus. Lukašenka padarė viską, kad šiandien Baltarusija atsidurtų visiškoje tarptautinėje izoliacijoje“, – reziumavo baltarusių ekspertas.