Įstatymo projektui pritarė konservatorių suburta valdančioji dauguma.
Atėnų dienraščių žurnalistų sąjunga „Esiea“ anksčiau paragino vyriausybę atsiimti pasiūlytą pataisą, numatančią bausmę už melagienų, „galinčių sukelti visuomenei nerimą ar baimę“, skleidimą.
Pasak „Esiea“, naujas straipsnis, numatantis mažiausiai trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, yra pernelyg aptakus ir gali riboti žodžio laisvę.
Tačiau teisingumo ministras Kostas Ciaras pareiškė, kad Graikija „turi prisitaikyti prie šiandienos realybės“. Jo teigimu, dėl dezinformacijos tūkstančiai graikų šiuo metu atsisako skiepytis nuo COVID-19.
„Kas prisiims atsakomybę už žmonių gyvybes, prarastas dėl to, kad kažkas juos įtikinėja nesiskiepyti?“ – klausė ministras.
Naujuoju įstatymu taip pat supaprastinamos procedūros tiriant įtariamus padegimus bei sugriežtinamos laisvės atėmimo bausmės kaltininkams. Tokios nuostatos priimtos Graikiją šią vasarą nusiaubus didžiausiems per daugiau nei dešimtmetį gamtiniams gaisrams.
Be kita ko, pritarta bausmių griežtinimui už lytinius nusikaltimus.
Premjero Kiriako Micotakio vyriausybė 2019 metais atėjo į valdžią žadėdama tobulinti teisėtvarką.
Pernai valdantieji priėmė dar vieną pataisą, draudžiančią demonstrantams ilgam laikui blokuoti gatves Atėnuose ir kituose didmiesčiuose.
Taikydama šią nuostatą riaušių policija prieš protestuotojus vis dažniau panaudoja ašarines dujas ir vandens patrankas.
Graikijos fotožurnalistams atstovaujanti sąjunga pranešė, kad praėjusią savaitę per protestą vienam fotožurnalistui buvo sulaužyta koja, į jį pataikius vandens patrankos čiurkšlei. Tąsyk policijos mesta kurtinamąja granata buvo sužeistas ir vienas demonstrantas.