Vadovaujantis diplomatinės misijos pranešimu, norint atsidurti evakuojamų asmenų sąraše reikia susisiekti su konsulatu naudojant programėlę „WhatsApp“ arba elektroniniu paštu.
Lapkričio 10 d. Irako migracijos ir migrantų reikalų ministras Karimas al Nuri sakė, kad migrantus norima į tėvynę pargabenti būtent tokiu būdu todėl, kad Bagdadas neturi atstovybės Minske.
Kaip rašo „NEXTA“, pasienyje esantiems migrantams taip pat buvo pasiūlyta prašyti prieglobsčio Baltarusijoje arba grįžti namo. Remiantis „NEXTA“ duomenimis, šią informaciją pabėgėlių stovykloje atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos atstovybės Baltarusijoje vadovė Mahym Orazmuhamedova.
Migrantai jau keli mėnesiai bando kirsti Baltarusijos ir Lenkijos sieną, bet šią savaitę krizė komplikavosi – šimtai migrantų koordinuotai bandė prasiveržti pro sienos užtvaras. Lenkų pasieniečiai šiuos bandymus atrėmė.
Vakarų vyriausybės kaltina autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką apgaulingais pažadais prisiviliojus šiuos žmones į savo šalį ir siunčiant juos veržtis pro Lenkijos ir kitų kaimyninių ES šalių sienas, keršijant už Bendrijos įvestas sankcijas Minsko režimui.
Lenkija kaltina Minską, bauginimais verčiantį migrantus pažeisti sieną, „valstybiniu terorizmu“.
Baltarusija savo ruožtu apkaltino migrantų neįsileidžiančią Lenkiją tarptautinių normų pažeidimais ir jų varymu atgal į Baltarusiją smurtinėmis priemonėmis.
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovė Michelle Bachelet migrantų krizę Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje trečiadienį pavadino „netoleruotina“ ir pareiškė, kad prieglobsčio prašytojai neturėtų praleisti dar vienos nakties įstrigę.
„Esu pasibaisėjusi, kad daugybė migrantų ir pabėgėlių ir toliau lieka beviltiškoje padėtyje beveik minusinėje temperatūroje Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, – pareiškė M. Bachelet. – Raginu susijusias valstybes nedelsiant imtis veiksmų šiai netoleruotinai situacijai deeskaluoti ir išspręsti, laikantis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę žmogaus teisių ir pabėgėlių teisių srityje“.
M. Bachelet teigė, kad griežtas, į saugumą orientuotas ir politiškai angažuotas atsakas į situaciją, be kita ko, dislokuojant vis daugiau karių, didina migrantų ir pabėgėlių pažeidžiamumą ir pavojų.
Ji paragino valdžios institucijas užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų „svarbiausias rūpestis“.
„Nedelsiant turi būti įleisti humanitarinės pagalbos teikėjai, taip pat kiti pilietinės visuomenės atstovai, žurnalistai ir teisininkai“, – pridūrė M. Bachelet.
Buvusi Čilės prezidentė pažymėjo, kad pagal tarptautinę teisę niekam niekada neturi būti trukdoma prašyti prieglobsčio.
„Per pastaruosius kelis mėnesius jau žuvo keli žmonės. Regiono šalių vyriausybės negali stovėti nuošalyje ir leisti, kad būtų prarasta dar daugiau gyvybių. Valstybės privalo apsaugoti teisę į gyvybę, – sakė ji. – Šie šimtai vyrų, moterų ir vaikų neturi būti verčiami dar vieną naktį praleisti šaltyje be tinkamos pastogės, maisto, vandens ir medicininės priežiūros“.
