Guanas Yi, Honkongo universiteto virusologas, supeikė Kinijos pastangas eliminuoti pavienius viruso židinius masiškai testuojant ir įvedant ilgus karantinus. Plačiame interviu su Honkonge įsikūrusia „Phoenix Sattleite TV“, jis paragino realiai patikrinti, kaip plataus masto vakcinacijos kampanija padėjo daugiausia gyventojų turinčiai pasaulio šaliai įgyti imunitetą prieš COVID-19.
„Neturime jokių šansų, jeigu sieksime „COVID Zero“ tikslo, – sakė Guanas Yi, kurį Kinijos žiniasklaida vadina „virusų medžiotoju“ dėl jo darbų nustatant gyvūninės kilmės koronavirusus, sukėlusius SARS ir MERS. – Virusas šiandien yra čia, taip kaip gripas. Tai faktas, ir nesvarbu, ar žmonėms tai patinka ar ne.“
Galimybė atsikratyti „COVID Zero“ priklauso nuo vakcinų veiksmingumo ir viruso suvaldymo kainos, sakė virusologas. Kinijai labai svarbu išsiaiškinti, kokio lygio apsaugą gyventojams suteikė jos plataus masto vakcinacijos programa, sakė jis.
„Nedarykime nukleino rūgščių tyrimų visiems kiekviename žingsnyje, – sakė jis. – Manyčiau, svarbiausia yra antikūnų tyrimai. Kiekvienas turėtų žinoti, koks yra jo imunitetas.“
Šie Guano Yi komentarai – tai reta, aukšto lygio kritika iš šalies elito dėl užsitęsusios „COVID Zero“ politikos, kurios kitos šalys, tokios kaip Singapūras ir Australija, atsisakė, nes dėl labiau užkrečiamos delta atmainos ją išlaikyti tampa beveik neįmanoma misija.
Ši kritika nuskambėjo iškart po emocingo pagalbos prašymo iš buvusio pietvakarinėje Kinijoje įsikūrusio pasienio miestelio Žuilio vicemero lūpų, – čia pasikartojantys karantinai po COVID-19 atakos iš Mianmaro kelia grėsmę pragyvenimo šaltiniams ir vargina vietos pareigūnus.
Kinijos pareigūnai teigia vis dar manantys, kad agresyvūs ribojimai vietos židiniams užgniaužti yra geresnis būdas norint užtikrinti gyventojų saugumą ir ekonomikos sveikatą nei atverti sienas ir sušvelninti suvaržymus. Šalis laikysis griežtų apribojimų bent iki pavasario, atsižvelgdama į protrūkius už jos sienų, šeštadienį Pekine sakė sveikatos apsaugos pareigūnai.
Be to, dvigubai daugiau dėmesio skiriama vakcinacijai. Per 75 proc. šalies teritorijos yra visiškai apsaugota, valdžios institucijos taip pat siekia paskiepyti papildomomis dozėmis visus suaugusiuosius. Dabar čia skiepyti galima jau trejų metų amžiaus vaikus.
Vis dėlto Guanas Yi suabejojo vakcinacijos poveikiu Kinijoje, kai vietos valdžia niekaip neatsisako tokių kontrolės priemonių kaip karantinas ir temperatūros matavimas. Nors temperatūros matavimas yra paplitęs visoje šalyje, virusologas sakė, kad tai „atsiliekanti apsauga“, nes užsikrėtę žmonės gali platinti virusą neturėdami jokių simptomų.
„Neverskite kaltės virusui dėl jo slapumo, – sakė jis. – Mes tiesiog manome, kad esame gudresni nei iš tikrųjų esame.“
Anot virusologo, šalis turi geriau suprasti, kaip vietinės vakcinos veikia prieš naujas viruso atmainas. Ji turėtų „atsisakyti vakcinų, kurios tapo neveiksmingos“, sakė jis.
Pagrindinių Kinijos vakcinų, kurias sukūrė valstybės remiamos bendrovės „Sinopharm“ ir „Sinovac Biotech Ltd.“, gamyboje naudojama tradicinė vakcinų gamybos technologija. Nors klinikiniai tyrimai rodo, kad jos veiksmingai apsaugo nuo sunkių COVID-19 atvejų, hospitalizacijų ir mirčių, šios vakcinos, palyginti su vakarietiškomis mRNR vakcinomis, yra mažiau patikimos stabdant infekcijos plitimą ir mažinant bendrą susirgimų skaičių.
„Palyginus galima pasakyti, kas yra gerai, o kas blogai, – sakė Guanas Yi. – Jei nesugebame atpažinti savo trūkumų, pritrūkstame paskatų siekti pažangos.“
Kiek ilgai Kinija laikysis įsikabinusi „COVID Zero“ politikos?
Kinija ryžtingai laikosi „nulinės tolerancijos“ politikos Covid-19 atžvilgiu, net jei delta atmaina ir toliau skverbiasi pro jos tvirtą gynybinę sieną. Pareigūnai įgyvendina vis agresyvesnes priemones – nuo vidinių kelionių suvaržymų ir skubiai įvedamų karantinų iki masinio milijonų žmonių testavimo, – stengdamiesi suvaldyti virusą.
Vis dėlto su ligos protrūkiais susiduria daugiau šalies vietovių nei bet kada anksčiau, nuo pat 2019 metų, kai mirtinas patogenas pirmą kartą atsirado Uhane. Šimtai vietiniu mastu plintančių infekcijų buvo nustatyta beveik dviejuose trečdaliuose šalies provincijų.
Kinija, paskutinė iš pagrindinių „Covid Zero“ valstybių, tampa vis labiau izoliuota, o jos nenuspėjami ribojimai pradeda trikdyti antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką. Kiek ilgai ši didžiulė tauta pajėgs išlaikyti tokią savo strategiją, kai likęs pasaulis mokosi susigyventi su COVID-19, ir kokie veiksniai gali priversti šalį vėl atsiverti?
Sveikatos ekspertai
„Mano asmeniniu vertinimu, Kinija neatsivers dar metus“, – sakė Oksfordo universiteto epidemiologijos profesorius Chenas Zhengmingas.
Visuomenė palankiai vertina sėkmingas šalies pastangas numalšinti viruso židinius, sakė jis, tuo tarpu ten, kur virusas vertinamas kaip endeminis, vyksta tai, „ko bijo vyriausybė – vos tiks atsipalaiduoji, atvejų šokteli“.
„Kinijos vakcinacijos lygis labai aukštas, bet dauguma žmonių paskiepyti inaktyvuota vakcina“, kuri yra mažiau veiksminga nei mRNR skiepas. „Jeigu nebus pasiektas tinkamas vakcinacijos papildomomis dozėmis mastas ir nebus reikšmingo pokyčio protrūkių dinamikoje visur kitur, manyčiau, tikimybė, kad Kinija atsivers ir atsisakys „COVID Zero“ strategijos, yra maža, – sakė jis. – Kita vertus, Komunistų partija nenusiteikusi pokyčiams, nebent ji atsidurtų situacijoje, kai nebeišgalės kontroliuoti [viruso].“
Vienas iš būdų, kaip ištrūkti iš „COVID Zero“ rato, galėtų būti bandymas „pasirinktinose vietovėse pradėti eksperimentuoti su kontroliuojamomis rizikomis“, sakė jis. Mėginimas patikrinti, kas nutiks, kai bus atsisakyta ekstremalių priemonių, „suteiks žmonėms didžiulio pasitikėjimo“, sakė jis.
Bet net jei vyriausybė nuspręstų dar trejus ar ketverius metus likti izoliuota, „Kinija yra tokia didžiulė, jog galėtų gan sėkmingai pati išsilaikyti savo vidiniame burbule“, sakė jis.
Kita priežastis, dėl kurios atidedamas ekonomikos atvėrimas, yra sveikatos sistema, sako Jasonas Wangas, Stanfordo universiteto Politikos, rezultatų ir prevencijos centro direktorius. „Jau dabar nelengva užtikrinti priežiūrą daugelyje miestų, – sakė jis. – Net nedidelis protrūkis gali perpildyti ligoninių pajėgumus, o tai gali pakurstyti socialinių neramumų bangą.“
„Sunku prognozuoti, kiek ilgai dar bus vykdoma „COVID-Zero“ politika, – pridūrė jis. – Ji gali tęstis ilgai.“
Yanzhongas Huangas, Niujorke įsikūrusios Užsienio santykių tarybos vyresnysis mokslinis bendradarbis pasaulinės sveikatos klausimais, nesitiki jokių pokyčių iki bent 2022 metų pabaigos, po 20-ojo partijos Kongreso. „Iki tol Kinijos vyriausybė neleidžia rizikuoti ir negalėtų to sau leisti.“
Pasikeitęs valstybinės žiniasklaidos tonas gali reikšti, kad posūkis vyriausybinėje strategijoje artėja, pridūrė jis. Tol, kol užsikrėtimų statistika išlieka tokia svarbi daug atviresnėse šalyse „mažai tikėtina, kad jiems pavyktų įgyti savo tautos pasitikėjimą, staiga keičiant politiką“.
Tačiau žiemos metu padaugėjus atvejų, vyriausybė gali vis tiek būti priversta per kelias savaites persigalvoti, teigė Peteris Collignonas, infekcinių ligų gydytojas ir Australijos nacionalinio universiteto Medicinos mokyklos profesorius.
„Ateis metas – galbūt sausį, – kai jie susimąstys: na taip, užsikrėtimų daug, ir mums tiesiog teks gyventi su kovidu ir kontroliuoti jo plitimą kiek įmanoma geriau“, – sakė jis. Naujoji Zelandija, Australija ir Singapūras „laikėsi labai panašaus požiūrio į virusą kaip ir Kinija“, pridūrė jis, bet „žiemos laikotarpiu užkratas tik išplito“.
Politikos apžvalgininkai
„Būtų tikras šokas, jeigu partija nusileistų iki žiemos olimpinių žaidynių ir kitais metais numatyto 20-ojo partijos Kongreso“, – sakė George‘as Magnusas, Oksfordo universiteto Kinijos centro mokslinis bendradarbis. „Kinija savo kovidinius rekordus vertina kaip garbės ženklą“, ir strategijos pakeitimas Pekine būtų suprantamas kaip gėda.
„Sunku įsivaizduoti, kad Kinija rizikuotų ir atsipalaiduotų, anksčiau nei bus patobulintos jų gaminamos vakcinos, – pridūrė G. Magnusas. – Nematau jokių aplinkybių, kurios turėtų įtakos sprendimui toliau taikyti nulinę COVID strategiją ir neįsileisti didžiosios dalies užsienio lankytojų.“
Frankas Tsai‘us, Šanchajaus universiteto „Emlyon“ verslo mokyklos dėstytojas ir konsultacinės įmonės „China Crossroads“ įsteigėjas, sutinka, kad vyriausybė „labai nenorės atsisakyti „nulinės COVID“ strategijos, siekdama išvengti bet kokių protrūkių, kurie pakenktų jos teisėtumui“.
„Stiprus Kinijos atsakas į COVID yra vienas iš geriausių argumentų, ginančių šalies valdymo sistemą ir įtikinan
ių tiek pačius kinus, tiek daugelį ne kinų tautybės žmonių visame pasaulyje“, – sakė jis.
Tačiau šaliai „bus vis sunkiau kovoti su „antikinine“ retorika be čia esančių užsieniečių, kurie gali argumentuoti jos poziciją“.
Rinkos apžvalgininkai
Delta atmainos plitimas reiškia, kad „Kinijos nulinės COVID tolerancijos principas gali tapti sudėtingas, ypač jeigu kitos šalys laikysis kitokios „susigyvenimo su COVID-19 strategijos“, sakė Jessica Tea, „BNP Paribas Asset Management Asia Ltd.“ investicijų specialistė.
Toks požiūris „gali trikdyti visišką kai kurių paslaugų vartojimo atsigavimą, ypač viešbučių bei maitinimo įstaigų sektoriuose“, pridūrė ji. Tačiau J. Tea mato technologijų, gyvosios gamtos mokslų ir perėjimo prie naujos energetikos sistemos akcijų rinkas kaip augimo sritis 2022 metais.
Prityręs investuotojas Markas Mobiusas sutinka, kad atkaklus laikymasis viruso eliminavimo strategijos nesunaikins kinų investavimo galimybių. „Galite visiškai atriboti Kiniją nuo pasaulio ir vis tiek turėsite labai didelę vidaus rinką, kuri yra labai patraukli“, – sakė jis.
Tačiau, „jeigu į Honkongą žvelgsime – daugiausia kaip užsienio investuotojai, – kaip į vartus į Kiniją, tuomet Kinijos priemonių griežtinimo mastas ir tokios politikos išplėtimas į Honkongą nėra labai geras dalykas“, sakė jis. „Turime luktelėti ir pažiūrėti, ar tai tęsis ilgesnį laiką. Manau, kad tai neabejotinai turės neigiamą poveikį“, – pridūrė investuotojas.
Anot Jasono Brady‘io, investicijų valdymo įmonės „Thornburg Investment Management“ vyriausiojo vykdomojo direktoriaus ir fondo valdytojo, politikos atotrūkis tarp didžiosios Kinijos ir likusio pasaulio „ilgainiui didės ir stiprės“. Įsigalint endeminio koronaviruso sampratai, „investuotojai turi galvoti apie tai, kaip atrodys pasaulis po šešių mėnesių“.
Ekonomistai
Kinijos požiūris „gali suvaržyti ekonomikos augimo potencialą, ypač vartojimo ir paslaugų sektoriuje“, sakė Shuangas Dingas, „Standard Chartered Bank Ltd.“ (Honkongas) Didžiosios Kinijos ir Šiaurės Azijos vyriausiasis ekonomistas; bet jis taip pat riboja „nekontroliuojamo protrūkio neigiamą poveikį“. Ekonomisto nuomone, šalis laikysis „COVID Zero“ strategijos „galimai iki kitų metų kovo, kai pasibaigs Kinijos Nacionalinio liaudies kongreso (NPK) posėdžiai“.
Tada Kinija galbūt persvarstys savo sprendimą „remdamasi kitų šalių patirtimi“, sakė jis. „Ypač tų šalių, kurios vakcinų pagalba pasiekė kolektyvinio imuniteto lygį ir nusprendė COVID-19 vertinti kaip endeminę ligą.
Net ir taikant „netoleravimo“ principą, labai svarbu skiepyti populiaciją, sakė Bruce'as Pangas, įmonės „China Renaissance Securities Hong Kong“ makroaplinkos ir strategijos mokslinių tyrimų skyriaus vadovas. „Jeigu Kinija laikysis savo „COVID Zero“ strategijos, tvarus ir energingas Kinijos ekonomikos atsigavimas, mūsų manymu, nebus pasiektas be didesnio skiepijimo lygio ir stiprinamųjų vakcinų dozių prieinamumo“, – sakė B. Pangas.
Kelionių rinkos profesionalai
„Mes iš tikrųjų nežinome“, kada šalis atvers savo sienas, sakė Gary‘is Bowermanas, kelionių ir turimo mokslinių tyrimų įmonės „Check-in Asia“ direktorius. „Akivaizdu, kad tai įvyks ne iki Pekino žiemos olimpinių žaidynių, dėl to turbūt drąsiai galima garantuoti. Tai galėtų įvykti antrąjį kitų metų ketvirtį – ar galbūt dar po metų“, – sakė jis.
„Pažvelkime į pastarąjį spalio mėnesio atostoginių kelionių laikotarpį – jis iš tiesų šiek tiek nuvylė. Todėl mes nežinome, kiek stiprus yra pasitikėjimas kelionių sektoriumi“, – sako G. Bowermanas, prognozuodamas, kad kai Kinija atsivers, ji tą darys „labai lėtais etapais“.
„Vyriausybė viešai pareiškė, kad ir toliau griežtai kontroliuos šią sritį, bent iki kitų metų vidurio“, – sakė 26 oro linijų bendrovių aljanso „Star Alliance“ generalinis direktorius Jeffrey‘is Gohas. Bet jo organizacija bendradarbiauja su savo nariais iš Kinijos, siekdama „pateikti medicininių ir mokslinių įrodymų, įtikinančių valdžios institucijas pažvelgti į situaciją šiek tiek kitaip“. J. Gohas pridūrė, kad jo kolegos iš „OneWorld“ ir „SkyTeam“ deda panašias pastangas.
Pasak J. Goho, aljansas yra „optimistiškai nusiteikęs“ ir tikisi, kad valdžios institucijas pavyks įtikinti pakeisti poziciją. „Mes matėme, kad tai suveikė Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Taivane ir Tailande“, – pridūrė jis.
