Remiantis lapkričio 7 d. socialiniuose tinkluose paskelbta medžiaga, į Voronežo rajone esančią traukinių stotį atvyko mažiausiai batalionas tankų T-80U, „Bloomberg News“ skirtoje analizėje nurodė Londone įsikūrusi „Janes“. Regis, tankai patraukė Pogonovo poligono link, kur pavasarį sutelktos gausios karinės pajėgos privertė Vakarų valstybes reikalauti jas atitraukti.
Pastarosiomis savaitėmis rytinėje Ukrainos dalyje padažnėjo susirėmimų tarp Ukrainos kariuomenės ir Rusijos remiamų separatistų. Ukrainos kariai pirmą kartą panaudojo turkų gamybos droną ir sunaikino separatistų haubicą, reaguodami į spalio 26-ąją surengtą ataką, kurios metu vienas kareivis žuvo ir dar vienas buvo sužeistas.
Praėjusią savaitę „Janes“ pranešė nustačiusi, jog spalio 28–29 d. tai pačiai Rusijos armijos divizijai priklausantys tankai ir savaeigiai artilerijos pabūklai buvo dislokuoti Briansko ir Kursko rajonuose, netoli šiaurinės sienos su Ukraina.
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) „atidžiai“ stebi neįprastai išaugusį Rusijos kariuomenės aktyvumą netoli Ukrainos, penktadienį teigė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby. „Bet kokie Rusijos agresyvūs veiksmai ar konflikto eskalavimas keltų didelį susirūpinimą JAV“, – sakė jis.
Pajėgų telkimas pavasarį
Rusija pareiškė, kad karinių pajėgų judėjimas šalies teritorijoje yra vidaus reikalas, ir paneigė turinti agresyvių ketinimų. Ukrainos vyriausybė tvirtina, jog netoli sienos dislokuotų Rusijos karinių pajėgų kiekis nelabai tepasikeitė, palyginus su pavasariu.
„Panašu, kad kariniai pajėgumai stiprinami, – pirmadienį sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai Siarhejus Nikiforovas. – Bet dar per anksti daryti išvadas apie Rusijos tikslus.“
Pavasarį Amerika ir jos sąjungininkės apkaltino Rusiją prie sienos su Ukraina permetus 100 tūkst. karių. Skambant reikalavimams atitraukti karius, balandžio mėnesį Kremlius informavo, kad pajėgos pradėjo grįžti į savo bazes Rusijos gilumoje. Įtampa atslūgo.
Palyginti su gana atviru pajėgų telkimu pavasarį, dabartinis dislokavimas yra slaptas, pajėgos neretai juda naktį, be to, siunčiami elitiniai sausumos daliniai, sakė „Janes“. Anot karinės žvalgybos įmonės, šiuo metu vykstančio pajėgų permetimo tikslas, regis, yra ne įbauginti, bet sukurti realią grėsmę.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas į Maskvą išsiuntė Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorių Billą Burnsą, kad šis įspėtų Kremlių, jog Vašingtonas atidžiai stebi kareivių dislokavimą netoli sienos su Ukraina, pranešė CNN, cituodama JAV ir Ukrainos pareigūnus.
Pirmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas reporteriams papasakojo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir B. Burnsas telefonu kalbėjosi apie regioninius konfliktus.
Karo suniokotoje Rytų Ukrainoje daugėja paliaubų pažeidimų. Šiame regione susirėmimai tęsiasi nepaisant 2015-aisiais sudaryto taikos susitarimo, skirto Rusijos remiamų separatistų pradėtam konfliktui užbaigti.
JAV didina spaudimą Rusijai
JAV prezidento Joe Bideno administracija didina spaudimą Rusijai dėl šios pajėgų telkimo palei sieną su Ukraina, trečiadienį pranešė pareigūnai.
JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui ruošiantis trečiadienį susitikti su ukrainiečių užsienio reikalų ministru, viena aukšto rango amerikiečių diplomatė Europoje sakė, jog Vašingtono administracija atidžiai stebi padėtį prie Ukrainos ir Rusijos sienos ir kad bet koks eskalavimas sukeltų didelį susirūpinimą.
Valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos ir Eurazijos reikalams Karen Donfried naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad aukšto rango Rusijos pareigūnai buvo perspėti dėl galimų pasekmių, jeigu būtų kaip nors padidinta grėsmė Ukrainos saugumui dėl, anot jos, „neįprasto karinio aktyvumo netoli Ukrainos“. Diplomatė jokio konkretaus atsako nepaminėjo, bet anksčiau JAV administracijos pareigūnai yra sakę, kad viena iš galimybių yra karinės pagalbos Ukrainai didinimas.
K. Donfried dalyvavo praeitą savaitę Maskvoje apsilankiusioje JAV delegacijoje, vadovautoje Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Williamo Burnso, ir asmeniškai perdavė šią žinią Kremliaus pareigūnams. Grįždama iš Maskvos K. Donfried užsuko į Kijevą informuoti Ukrainos pareigūnų apie susitikimo rezultatus.
„Kaskart, kai matome neįprastą Rusijos karinę veiklą netoli Ukrainos, leidžiame aiškiai suprasti, kad bet kokie eskaluojantys ar agresyvūs veiksmai Jungtinėms Valstijoms kelia didelį susirūpinimą, – sakė pareigūnė. – Labai aiškiai sakome, kad palaikome Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir kad mūsų įsipareigojimai nepakito, kad jie nesvyruojantys, kad toliau palaikysime Ukrainą ir smerksime bet kokią Rusijos agresiją prieš Ukrainą visais jos pavidalais.“
Kalbėdama apie susitikimus Maskvoje, kur, kaip praneša pareigūnai, įvyko ir pokalbis su prezidentu Vladimiru Putinu bei vienu įtakingiausių jo patarėjų, K. Donfried nurodė: „Direktorius Burnsas veiksmingai siuntė žinutes, kurias, jo nuomone, derėjo pasiųsti.“
„Ar esama požymių, kaip jie apdorojo mūsų pasidalytą informaciją? Kaip mes sakome, pagyvensim – pamatysim, – pridūrė K. Donfried. – Toliau labai įdėmiai stebėsime, ką rusai daro prie sienos su Ukraina.”
Kitą dieną po W. Burnso ir K. Donfried vizito Maskvoje Ukraina pasiskundė, kad Rusija tebelaiko dešimtis tūkstančių karių netoli šalies sienų po anksčiau surengtų karinių pratybų. Kijevas mano, kad Maskva tokiu būdu stengiasi jį spausti.
Ukrainos gynybos ministerija praeitą trečiadienį pareiškė, kad apie 90 tūkst. Rusijos karių yra sutelkti netoli sienos ir prorusiškų separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytuose. Kijevas konkrečiai nurodė, kad Jelnioje, esančioje maždaug už 260 km į šiaurę nuo Ukrainos sienos, pasiliko Rusijos 41-osios armijos dalinių.
Rusija reiškė palaikymą separatistams, užgrobusiems dideles teritorijas Rytų Ukrainoje tuojau po 2014 metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Kilęs karas, kuris iki šiol teberusena, nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių. Ukrainos vyriausybė sako, kad šalies rytuose separatistams slapta padeda Rusijos pajėgos, bet Maskva nuolat tai neigdavo.
Šių metų pradžioje suintensyvėjus smurtui, Rusija kovą buvo sutelkusi prie Ukrainos sienų apie 100 tūkst. karių.
Spaudžiama Kijevo sąjungininkių Vakaruose, Maskva vėliau paskelbė atitraukianti karius, tačiau tiek Ukraina, tiek Jungtinės Valstijos tuo metu tvirtino, kad atitraukimas buvo riboto pobūdžio.
