Sekmadienį įvykusiems rinkimams „trūko teisėtumo“, D. Ortegai „pašalinus bet kokią patikimą rinkimų konkurenciją“, sakoma ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio pareiškime 27 valstybių bloko vardu.
J. Borrellis pridūrė, kad svarstomos naujos sankcijos Nikaragvai.
D. Ortega ir jo žmona bei viceprezidentė Rosario Murillo per rinkimus gavo 75 proc. balsų, rodo nacionalinės rinkimų komisijos paskelbti daliniai oficialūs rezultatai.
Dauguma D. Ortegos oponentų yra įkalinti ar pabėgę į užsienį. Nuo birželio sulaikius septynis asmenis, norėjusius varžytis prezidento rinkimuose, 75 metų D. Ortega užsitikrino ketvirtą kadenciją iš eilės, o iš viso – jau penktą.
Penkis rinkimuose dalyvavusius jo varžovus kritikai vadina režimui lojaliomis figūromis.
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad Nikaragvoje surengti prezidento rinkimai buvo fiktyvūs, o Ispanija juos pavadino farsu.
J. Borrellio pareiškime sakoma: „Rinkimų proceso sąžiningumą sužlugdė sistemingas kandidatais į prezidentus tapti pretendavusių asmenų, opozicijos lyderių, studentų ir kaimo [bendruomenių] lyderių, žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir verslo atstovų įkalinimas, puldinėjimas ir bauginimas.“
Iš Nikaragvos žmonių „atimta žodžio, susivienijimų ir taikių susirinkimų laisvė, tildomos kitokios nuomonės, uždraudžiama daugybė pilietinės visuomenės organizacijų, nesiliauja valstybės represijos“, pabrėžė jis.
J. Borrellis, buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras, prieš tris savaites pavadino D. Ortegos režimą „viena blogiausių diktatūrų pasaulyje“.
ES rugpjūčio mėnesį dėl represijų prieš rinkimus įvedė sankcijų R. Murillo, vienam iš D. Ortegos sūnų, kitiems pareigūnams.
Pasak J. Borrellio, ES taikydama tikslines sankcijas „vengia bet kokių priemonių, potencialiai galinčių padidinti Nikaragvos žmonių vargus“.
„Vadovaudamiesi šia dvasia svarstysime visus turimus įrankius, kad imtumėmės papildomų priemonių, įskaitant priemones, galinčias viršyti individualius suvaržymus“, – sakė jis, užsimindamas apie platesnio masto sankcijas režimo šalininkams.