Praėjusio mėnesio pabaigoje Vokietijos ekonomikos ministerija pareiškė, kad „Nord Stream 2 AG“, kaip nepriklausomos operatorės, sertifikavimas „nesukels pavojaus dujų tiekimo Vokietijai ir Europos Sąjungai saugumui“.

Tuo tarpu Lenkijos energetikos reguliavimo tarnyba savo oficialiame laiške išreiškė rimtas abejones šio ​​dujotiekio operatorės nepriklausomumu, pabrėždama, kad tai, jog vienintelis faktinis „Nord Stream 2 AG“ akcininkas yra visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis vykdomosios valdžios valdomas koncernas „Gazprom“, sukuria „ypač didelę riziką tiekimo saugumui“.

Vokietijos aplinkosaugininkai perspėja, kad dominuojanti padėtis rinkoje suteikia „Gazprom“ galimybę „savarankiškai kelti pavojų kai kurių ES valstybių narių, regionų ar net visos ES apsirūpinimo dujomis saugumui“.

Tai pareiškęs aplinkosaugos organizacijos „Deutsche Umwelthilfe“ vadovas Sascha Mulleris-Kraenneris paragino stabdyti „Nord Stream 2“ projektą.

„Senoji Vokietijos vyriausybė ignoruoja pagrįstus mūsų kaimynų susirūpinimus“, – akcentavo jis, pridurdamas, jog „Nord Stream 2“ kelia grėsmę taip ir Europos klimato tikslams.

Leidinys „Financial Times“ praėjusią savaitę skelbė, jog Lenkijos valstybės kontroliuojama naftos ir dujų bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) yra pasiryžusi teisme užginčyti Vokietijos federalinės tinklų agentūros (Bundesnetzagentur) bendrovei „Nord Stream 2 AG“ palankius sprendimus dėl jos sertifikavimo.

„Laukiame „Bundesnetzagentur“ žingsnių ir kaip šalis ginčysime visus sprendimus, kurie neatitiks Europos teisės normų. Mes taip pat esame šios rinkos dalyviai, norime, kad su mumis būtų elgiamasi taip pat kaip su kitais. Naudosimės visomis galimomis teisinėmis priemonėmis, kad mūsų interesų būtų paisoma“, – sakė PGNiG vadovas Pavelas Majewskis (Pavelas Majevskis).

Jo žodžiais, akivaizdu, kad „Gazprom“ valdoma „Nord Stream 2 AG“ stengiasi apeiti ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus.

5 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, praėjusį mėnesį baigtas tiesti šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.