Savo prognozėmis apie tolesnę pandemijos eigą su „Reuters“ pasidalijo žymūs ligų ekspertai.

Ekspertai tikisi, kad pirmosios iš pandemijos išbridusios šalys pasižymės tam tikru gerų vakcinacijos rodiklių ir natūraliai įgyto imuniteto deriniu, tai bus būdinga ir koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms. Prie tokių šalių galima priskirti Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Portugaliją ir Indiją. Tačiau ekspertai įspėja, kad SARS-CoV-2 ir toliau bus nenuspėjamas virusas, kuris mutuoja plisdamas tarp neskiepytų gyventojų.

Niekas iš ekspertų visiškai neatmeta vadinamojo „pasaulio pabaigos scenarijaus“, kai virusas mutuoja tiek, kad įveikia sunkiai įgytą imunitetą. Visgi ekspertai išreiškė vis stiprėjantį užtikrintumą, jog kitais metais daugumai valstybių didžiausios pandemijos negandos jau bus tapusios praeitimi.

„Manome, kad nuo dabar iki 2022-ųjų pabaigos bus tas etapas, kurio metu mes įgysime šio viruso kontrolę ir gerokai sumažinsime mirčių bei atvejų, kai ligos eiga sunki, skaičių“, – neabejoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atsako į COVID-19 komandos vadovė epidemiologė Maria Van Kerkhove.

Organizacijos požiūris paremtas darbu su ligų ekspertais, kurie numato galimą pandemijos vystymosi eigą per artimiausius pusantrų metų. Pasaulio sveikatos organizacija siekia, kad iki 2022 m. pabaigos būtų paskiepyta 70 proc. pasaulio gyventojų.

Foto: Imago / Scanpix

„Jeigu įgyvendinsime šį tikslą, epidemiologiniu atžvilgiu būsime visiškai kitokioje situacijoje“, – pabrėžia M. Van Kerkhove.

O kol kas ji nerimauja dėl šalių, kurios per anksti panaikina dėl COVID-19 įvestas atsargumo priemones. „Mane stebina, kai matau gatves užplūdusius žmones – atrodo, tarsi viskas jau būtų pasibaigę“, – teigia M. Van Kerkhove.

COVID-19 atvejų ir mirčių skaičius nuo rugpjūčio beveik visuose pasaulio regionuose mažėja, rodo spalio 26-osios PSO tyrimas.

Europa šiuo atžvilgiu yra išimtis: delta atmaina ėmė kelti chaosą tokiose menkais vakcinacijos tempais pasižyminčiose šalyse kaip Rusija ir Rumunija, taip pat tose vietovėse, kur panaikintas kaukių dėvėjimo reikalavimas. Delta atmaina taip pat prisidėjo prie augančio atvejų skaičiaus tokiose valstybėse kaip Singapūras ir Kinija: vakcinacijos rodikliai jose geri, tačiau natūraliai įgyto imuniteto lygis menkas – taip yra dėl gerokai griežtesnių karantino ribojimų.

„Pereinamasis laikotarpis kiekvienoje vietovėje bus kitoks, nes jį lems gyventojų natūraliai įgyto imuniteto situacija ir, žinoma, vakcinavimo tempai, kurie skiriasi priklausomai nuo šalies ir atskirų šalių vietovių“, – aiškina Harvardo T.H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologas Marcas Lipsitchas.

Kai kurie ekspertai teigia besiviliantys, kad Jungtinėse Valstijose delta atmainos banga nuslūgs šį mėnesį, be to, tai bus paskutinis didelis COVID-19 protrūkis.

Maria Van Kerkhove

„Iš pandeminės šio viruso fazės mes pereiname į labiau endeminę fazę, kai virusas mums Jungtinėse Valstijose paprasčiausiai tampa nuolat egzistuojančia grėsme“, – dėsto buvęs Maisto ir vaistų administracijos komisaras Scottas Gottliebas.

Vyriausiasis Vašingtono universiteto ligų prognozių sudarytojas Chrisas Murray taip pat mano, kad koronaviruso delta atmainos banga Jungtinėse Valstijose nuslūgs lapkritį.

Pasak jo, „žiemą COVID-19 atvejų išaugimas bus labai nedidelis“. „Jeigu neatsiras jokių grėsmingų naujų atmainų, balandį COVID-19 pamažu ims menkti ir artėti prie pabaigos“, – svarsto ekspertas.

Netgi ten, kur atvejų skaičius auga dėl to, kad panaikinami dėl pandemijos įvesti ribojimai (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje), vakcinos, panašu, apsaugo žmones nuo sunkios ligos eigos ir hospitalizacijos.

Londono imperatoriškojo koledžo epidemiologas Neilas Fergusonas teigia, kad Jungtinėje Karalystėje „didžioji dalis pandemijos negandų jau yra praeityje“.

„Laipsniška evoliucija“

Numatoma, kad COVID-19 dar ne vienerius metus tebebus vienas pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie ligų ir mirčių – labai panašiai kaip ir kitos endeminės ligos, pavyzdžiui, maliarija.

„Endeminė liga nereiškia, kad ji nekenksminga“, – pažymi M. Van Kerkhove.

Kai kurie ekspertai teigia, kad virusas galiausiai taps panašus į tymus – jų protrūkių vis dar kyla ten, kur vakcinacijos aprėptis yra menka.

Kiti prognozuoja, kad COVID-19 veikiau taps sezonine kvėpavimo takų liga – tokia, kaip gripas. Dar vienas galimas variantas: virusas taps ne toks mirtinas ir paveiks daugiausia vaikus, tačiau šis procesas gali trukti dešimtmečius.

Londono imperatoriškojo koledžo epidemiologas N. Fergusonas numato, kad per artimiausią laikotarpį, truksiantį nuo dvejų iki penkerių metų, dėl COVID-19 mirčių nuo kvėpavimo takų ligų skaičius Jungtinėje Karalystėje viršys vidurkį. Tačiau, epidemiologo nuomone, menkai tikėtina, jog sveikatos apsaugos sistema dėl to patirtų pernelyg didelę apkrovą ar ir vėl tektų įvesti atstumo laikymosi taisykles.

Scottas Gottliebas

„Tai bus laipsniška evoliucija, – aiškina N. Fergusonas. – Su koronavirusu dorosimės taip pat, kaip su atsparesniais virusais.“

Fredo Hutchinsono vėžio centro virusų tyrinėtojas Trevoras Bedfordas, stebintis SARS-CoV-2 evoliuciją, numato, kad Jungtinėse Valstijose žiemos banga bus švelnesnė, o po jos 2022–2023 m. laikotarpiu seks perėjimas į endeminės ligos etapą. Jis prognozuoja, kad Jungtinėse Valstijose COVID-19 per metus nusineš nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. gyvybių. Reikia turėti omenyje, kad paskaičiuota, jog gripas kasmet nusineša vidutiniškai dar 30 tūkst. gyvybių.

Tikėtina, kad virusas ir toliau mutuos, todėl prireiks kasmetinių stiprinamųjų vakcinos dozių, pritaikytų naujausioms plintančioms atmainoms, teigia T. Bedfordas.

Tuo atveju, jeigu išsipildys sezoninio COVID-19 scenarijus, kai virusas plinta drauge su gripu, tiek S. Gottliebas, tiek Ch. Murray numato, kad tokia situacija darys didelį poveikį sveikatos apsaugos sistemai.

„Planuojantiems ligoninių užimtumą tai bus problema – žiemą teks dorotis ir su gripo, ir su COVID-19 protrūkiu, – aiškina Ch. Murray. – Tačiau masinio visuomeninio kišimosi į žmonių gyvenimus remiantis turimais įgaliojimais laikotarpis po šios žiemos bangos, mano manymu, baigsis.“

Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicijos vadovas Richardas Hatchettas neabejoja, kad tokiu atveju, kai vienos šalys yra užsitikrinusios pakankamai tvirtą vakcinų suteikiamą apsaugą, o kitos šios apsaugos beveik neturi, pasaulis išlieka pažeidžiamas.

„Naktimis man užmigti neleidžia vienas su COVID-19 susijęs rūpestis: nerimauju, kad gali atsirasti mūsų turimų vakcinų ir po persirgimo susidariusio imuniteto išvengti galinti atmaina, – teigia R. Hatchettas. – Tai būtų tarsi nauja COVID-19 pandemija, kylanti tuo metu, kai mes dar neištrūkome iš senosios gniaužtų.“

Foto: AP / Scanpix

Situacija Europoje – įspėjimas visam pasauliui

Šią savaitę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad naujų COVID-19 atvejų skaičius Europoje augo penktą savaitę iš eilės. Užsikrėtimų daugėja „visose amžiaus grupėse“.

Koronaviruso paplitimo rodiklis Europoje dabar yra didžiausias pasaulyje: 100 000 žmonių tenka 192 nauji atvejai.

Pasak PSO Europos padalinio vadovo Hanso Kluge, dėl viruso atgijimo kalta nepakankama vakcinavimo apimtis ir visuomenės sveikatos bei socialinių ribojimų atlaisvinimas.

H. Kluge aiškina, kad regiono šalys yra „skirtinguose vakcinavimo proceso etapuose“, o pilnai paskiepyti yra vidutiniškai 47 proc. žmonių.

Tik aštuoniose valstybėse paskiepyta daugiau nei 70 proc. gyventojų, o dviejose šalyse vakcinavimo rodiklis nesiekia nė 10 proc.

„Ten, kur vakcinacijos aprėptis menka – daugiausia Baltijos šalyse, Centrinėje ir Rytų Europoje bei Balkanuose – hospitalizacijų rodikliai yra aukšti“, – dėsto H. Kluge.

„Būtina, kad valdžios institucijos dėtų visas įmanomas pastangas tam, jog vakcinavimo tempai paspartėtų“, – pabrėžė PSO Europos padalinio vadovas.

Neilas Fergusonas

PSO nepaprastųjų padėčių koordinatoriaus Mike'o Ryano teigimu, kai kuriose Europos valstybėse, nepaisant vakcinų prieinamumo, vakcinacijos aprėptis „nėra optimali“.

„Tai yra įspėjimas visam pasauliui: turime atkreipti dėmesį į tai, kas, nepaisant vakcinų prieinamumo, vyksta Europoje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Ryanas.

H. Kluge pažymėjo, kad skiepai „veikia taip, kaip ir buvo numatyta“.

„Nepaisant beveik rekordinio COVID-19 atvejų skaičiaus, mirčių skaičius yra maždaug perpus mažesnis, nei buvo fiksuojama piko laikotarpiais. Dauguma ligoninėse nuo koronaviruso gydomų ir nuo COVID-19 mirusių žmonių šiandien yra nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai“, – sakė H. Kluge.

H. Kluge atkreipė dėmesį, kad regiono valstybės privalo apsvarstyti galimybę sugrąžinti socialinius ir visuomenės sveikatos ribojimus. Jis pabrėžė, jog jei 95 proc. žmonių dėvėtų kaukes, ši priemonė artimiausiu metu padėtų išsaugoti iki 188 000 gyvybių.

Foto: Imago / Scanpix

PSO įspėjo, kad koronavirusinė infekcija iki kitų metų pradžios gali Europoje nusinešti dar apie pusę milijono gyvybių.

PSO Europos regione, kuriam priklauso 53 valstybės ir teritorijos, įskaitant kelias Vidurinės Azijos šalis, nuo pandemijos pradžios nustatyta maždaug 78 mln. užsikrėtimo atvejų – daugiau nei Pietryčių Azijoje, Viduržemio jūros rytinės pakrantės šalyse, Ramiojo vandenyno vakarų regione ir Afrikoje kartu sudėjus, nurodė organizacija.

„Vėl atsidūrėme epicentre“, – per spaudos konferenciją sakė PSO Europos skyriaus direktorius H. Kluge.

Anot jo, „dabartinis COVID-19 plitimo tempas 53-jose Europos regiono šalyse kelia rimtą susirūpinimą“.

Remiantis „viena patikima prognoze“, iki vasario mėnesio COVID-19 regione gali nusinešti dar apie pusę milijono gyvybių, pridūrė H. Kluge.

Jo duomenimis, užsikrėtimo atvejų padaugėjo „visose amžiaus grupėse“.

Sparčiai prastėjančią epidemiologinę padėtį H. Kluge aiškino „nepakankamomis skiepijimo apimtimis“ ir „visuomenės sveikatos bei socialinių priemonių sušvelninimu“.

Pasak jo, daugiau hospitalizacijos atvejų fiksuojama šalyse, kur paskiepyta mažiau gyventojų.

Tokios priemonės, kaip testavimas, kontaktų atsekimas, fizinis atstumas ir apsauginių kaukių dėvėjimas tebėra kovos su virusu priemonių „arsenalo“ dalis, sakė PSO Europos skyriaus vadovas.

„Turime keisti savo taktiką – nuo reagavimo į COVID-19 bangas pereiti prie jų prevencijos“, – sakė H. Kluge.

Remiantis naujienų agentūros AFP kaupiamais duomenimis, Europoje jau šešias savaites iš eilės auga per parą nustatomų COVID-19 atvejų skaičius. Tuo metu mirštamumo rodiklis auga jau ilgiau nei septynias savaites iš eilės. Šie skaičiai dabar siekia maždaug 250 tūkst. susirgimo ir 3,6 tūkst. mirties atvejų per parą.