Irano elitinis Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGK) trečiadienį paskelbė Omano įlankoje praeitą savaitę sužlugdęs JAV karinių jūrų pajėgų mėginimą areštuoti vieną tanklaivį, gabenusį šiitiškoje respublikoje išgautos naftos krovinį.
IRGK tinklalapyje „Sepahnews“ paskelbtame pranešime sakoma, kad JAV pajėgos užėmė iranietišką naftą gabenusį tanklaivį ir „perpumpavo jo krovinį į kitą tanklaivį“.
Tuomet IRGK jūrų pajėgos, palaikomos iš oro, užėmė antrąjį tanklaivį ir sužlugdė amerikiečių pakartotinį mėginimą užimti pirmąjį laivą, sakoma pranešime.
Revoliucinė gvardija pridūrė, kad „amerikiečiai pasišalino iš tos vietos“ ir kad tanklaivis spalio 25 dieną 8 val. vietos (7 val. 30 min. Lietuvos) laiku atplaukė į Bandare Abaso uostą Irane.
Tačiau JAV gynybos pareigūnai užginčijo šią įvykių versiją ir tvirtino, kad iraniečiai patys užėmė tanklaivį ir nukreipė jį į Irano vandenis.
„Mačiau iraniečių teiginius. Jie yra absoliučiai, visiškai klaidingi ir neteisingi“, – sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
Incidento dieną „JAV karinės jūrų pajėgos iš tikrųjų stebėjo iraniečių pajėgas, neteisėtai išsilaipinusias prekiniame laive tarptautiniuose vandenyse ir jį užėmusias“, teigė jis.
„Irano veiksmai... yra tarptautinės teisės įžūlus pažeidimas, keliantis pavojų laivybos laisvei ir netrikdomam prekybos srautui“, – pridūrė J. Kirby.
Kitas JAV pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, taip pat paneigė Teherano pateiktą įvykių versiją ir sakė, kad iraniečiai patys perėmė tanklaivio kontrolę.
Pareigūnas sakė, kad du JAV laivai, palaikomi iš oro, tik stebėjo IRGK pajėgų operaciją.
„Mums buvo nurodyta atidžiai stebėti, bet nesikišti“, – teigė jis.
Irano naujienų agentūros „Fars“ paskelbtoje iš oro nufilmuotoje medžiagoje matyti JAV laivai ir daug mažesni Irano greitaeigiai kateriai, sekantys tanklaivį ir plaukiojantys aplink jį, bet iš šio įrašo buvo sunku spręsti, kas iš tikrųjų vyksta.
Anksčiau jūrų keliuose Persijos įlankos regione, kur išgaunama ir pergabenama didžioji dalis pasaulio naftos, įvyko virtinė išpuolių prieš komercinius laivus.
Iranas kaltinamas dėl liepos 29 dieną įvykusio smūgio panaudojant bepilotę skraidyklę, kurio taikiniu tapo netoli Omano krantų plaukęs tanklaivis, susijęs su vienu izraeliečių milijardieriumi. Tąsyk laive žuvo vienas buvęs britų karys ir Rumunijos pilietis.
Iranas šiuos kaltinimus atmetė – kaip ir kitus, kad šiitiška respublika susijusi su kitais tame regione įvykdytais išpuoliais ir pagrobimais.
Šiuo metu galingosios šalys stengiasi sugrąžinti Iraną į derybas dėl žlungančios sutarties, pagal kurią šiitiška respublika sutiko apriboti savo branduolines ambicijas mainais į Teheranui taikomo sankcijų atšaukimą.
Jeigu pavyktų atkurti šią 2015 metų sutartį, iš kurios 2018-aisiais pasitraukė tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, gali būti panaikintos Vašingtono sankcijos Teherano naftos eksportui.
Dabartinis prezidentas Joe Bidenas sakė norįs vėl prisijungti prie šios sutarties, jeigu Iranas vėl laikytųsi šiuo dokumentu numatytų suvaržymų branduolinei veiklai.
Iranas trečiadienį pranešė lapkričio 29 dieną Vienoje atnaujinsiantis derybas su galingosiomis šalimis. Šis procesas buvo įstrigęs pastaruosius penkis mėnesius.