Buvo ištirta beveik 34 tūkst. žmonių, o visas procesas užsitęsė vos ne iki vidurnakčio, seniai pasibaigus įprastinėms Disneilendo darbo valandoms. Visų 220-ia specialių autobusų pargabentų lankytojų testų rezultatas pirmadienį buvo neigiamas, bet jiems vis tiek liepta dvi dienas izoliuotis namuose ir po dviejų savaičių pakartotinai išsitirti dėl COVID-19.
Vienas pelningiausių „Walt Disney Company“ pramogų parkų buvo uždarytas nustačius koronaviruso atvejį moteriai, savaitgalį iš Hangdžou atvykusiai į Šanchajų. Nors pareigūnai dar nepatvirtino, ar kinė lankėsi Disneilende, jos užsikrėtimo atvejis sukėlė agresyvią kontaktų atsekimo kampaniją visoje šalyje, dėl kurios Disneilende buvo įkalinti lankytojai, jų šeimos nariai ir darbuotojai.
Šalyse, kur koronavirusas jau virto endeminiu, gyvenantiems žmonėms tokia reakcija gali pasirodyti ekstremali, bet ji simbolizuoja vis nuožmesnį Kinijos siekį bet kokia kaina užkirsti kelią COVID-19 infekciją sukeliančio patogeno plitimui.
Galiausiai suvaldžiusi praėjusių metų balandžio mėnesį Uhane kilusį pradinį koronaviruso protrūkį, Kinija užsimojo ne šiaip suvaldyti virusą, bet jį apskritai išnaikinti. Norėdama įgyvendinti šį tikslą, šalis ėmėsi įvairių priemonių: nuo sienų uždarymo ir privalomojo izoliavimosi iki lokalizuotų karantinų ir masinio testavimo, siekiant išsiaiškinti ir užgniaužti pavienius infekcijos atvejus, kol jie netapo nauju protrūkiu.
Tokią strategiją sėkmingai naudojo kitos Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalys, tokios kaip Singapūras, Taivanas, Australija ir Naujoji Zelandija, tačiau dėl atsiradusios delta atmainos jos praktiškai nebegalima taikyti.
Kinija ir jai priklausantis Honkongas vieninteliai tebesilaiko nulinio COVID politikos, nes kitos šalys svarsto atverti sienas ir gyventi su virusu. Užuot irgi pamažu ruošdamasi švelninti ribojimus, Kinija visgi dar atkakliau laikosi užsibrėžto tikslo, nepaisydama dažnesnių labiau užkrečiamos delta atmainos bangų ir atvejų augimo – užfiksuota 480 naujų susirgimų, bet jie išplito po daugiau nei pusę šalies provincijų.
COVID-19 grėsmei niekaip nepraeinant, suintensyvėjo ir Kinijos veiksmai. Nors kovos su koronavirusu priemonės leidžia gana veiksmingai kontroliuoti viruso plitimą, jos lygiai taip pat veiksmingai trikdo žmonių gyvenimą.
Vis dažniau taikant vietos karantiną ir ribojant judėjimą šalies viduje, daroma neigiama įtaka pirkimui ir vartotojų paklausai, tačiau kai kurie valdininkai žengia dar toliau, bandydami pažaboti koronavirusą.
Rytinėje Kinijos dalyje esančiai Dziangsi provincijai priklausančioje nedidelėje apygardoje visi šviesoforai užsidegė raudona spalva, kai buvo nustatytas vienas COVID-19 atvejis, nutraukęs provincijos 610 dienų be koronaviruso rekordą. Toks sprendimas, kurį vietos valdžia pavadino skubia priemone mobilumui mažinti, buvo viešai pasmerktas Kinijos socialiniuose tinkluose, kur disidentai paprastai cenzūruojami.
Tiesa, netrukus jis buvo atšauktas, ir šviesoforai vėl veikė kaip įprastai, pranešė vietos žiniasklaida.
Griežtėjantys ribojimai sukelia kurioziškų padarinių Pekine.
Pavyzdžiui, kai kurie sostinės gyventojai pranešė, kad išvykę nebegali sugrįžti namo, nes dėl nedidelio koronaviruso protrūkio tam tikros miesto dalys yra paskelbtos didelės rizikos zonomis. Daugelis oro uostuose ir traukinių stotyse įstrigusių žmonių socialiniuose tinkluose prašo pagalbos ir kritikuoja taisykles.
Kinijos atsidavimas nulinio COVID politikai (ir vis augantis jos absurdiškumas), ko gero, niekur nėra toks akivaizdus kaip nedideliame pietrytinėje dalyje, prie sienos su Mianmaru, įsikūrusiame mieste Ruili.
Vien per pastaruosius septynis mėnesius vietos populiacija išgyveno keturis karantinus. 268 tūkst. gyventojų daugiausia draudžiama išvykti, nes virusas vėl ir vėl atkeliauja iš Mianmaro, kur situacija gerokai prastesnė.
Praėjusią savaitę buvęs Ruili mero pavaduotojas prašė Pekino didesnės pagalbos ir sakė, kad patys viruso nesukontroliuos, o nuolatiniai ribojimai žlugdo smulkųjį verslą. Savaitgalį vietos žiniasklaida pranešė apie kūdikį, kuris nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio dėl COVID-19 buvo tirtas net 74 kartus. Masinis ištisų miestų testavimas yra esminė Kinijos strategijos dalis.
Turint omenyje šį savaitgalį Šanchajuje įvyksiančią svarbią importo reikalų konferenciją, kurios metu turėtų kalbėti prezidentas Xi Jinpingas, ir mažiau nei už 100 dienų netoli Pekino prasidėsiančias žiemos olimpines žaidynes, Kinija vargu ar artimiausiu metu pakeis savo taktiką, net jeigu likęs pasaulis ir sumažins ribojimus. Beje, nulinio COVID politikos pavyzdingai laikosi ir Kinijos vadovas, nuo pandemijos pradžios taip ir neišvykęs iš šalies ir nusprendęs nedalyvauti spalio pabaigoje Romoje surengtame G20 susitikime bei neseniai Škotijoje prasidėjusiose derybose dėl klimato kaitos.
Zengas Guangas, buvęs vyriausiasis Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro epidemiologas, rugpjūčio mėnesį vietos žiniasklaidai pareiškė, kad šalies atsidavimas koronaviruso išnaikinimo strategijai iš dalies yra susijęs su nepakankama vakcinacija ir „atnaujintų“ skiepų nuo COVID-19 poreikiu.
Šiuo metu savos gamybos vakcinomis visiškai paskiepyta daugiau nei 75 proc. Kinijos populiacijos, siekiančios 1,4 mlrd. žmonių, taip pat suaugusieji pradėti skiepyti sustiprinančiosiomis dozėmis.
Didžiąją dalį Kinijoje naudojamų vakcinų sudaro „Sinovac Biotech Ltd.“ ir valstybės remiamos įmonės „Sinopharm“ gaminiai, paremti tradicine neaktyvuotų vakcinų technologija, kuri prasčiau apsaugo nuo susirgimo ir užkrato perdavimo, palyginti su mRNA vakcinomis, naudojamomis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir kitose Vakarų valstybėse.
Kinijos bendrovė „Shanghai Fosun Pharmaceutical Group Co.“ turi leidimą žemyninėje Kinijoje prekiauti „Pfizer Inc“ ir „BioNTech SE“ pagaminta vakcina, tačiau JAV finansuojama vakcina dar nebuvo patvirtinta reguliuojančiosios institucijos.
„Keičiantis tarptautinei situacijai, be jokios abejonės, pasikeis ir Kinija, – sakė Z. Guangas. – Kai laikytis nulinio COVID politikos nebeapsimokės, nebesilaikysime.“
