Dienraščio pašnekovai tvirtina, kad mato „neįprastą karinės technikos ir karių judėjimą Rusijos vakariniame flange“. Tai sustiprino balandžio mėnesį kilusį susirūpinimą, kai Vakarų valstybės ragino Rusiją patraukti pasienyje su Ukraina dislokuotus karius.
Kaip rašo „The Washington Post“, pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti Rusijos kariniai ešelonai ir autokolonos, gabenančios techniką į Rusijos pietinę ir vakarinę dalis.
Laikraštis informuoja, kad JAV ir Europos Sąjungoje (ES) pajėgų judėjimas pradėtas fiksuoti pasibaigus Rusijos ir Baltarusijos surengtoms pratyboms „Zapad 2021“ (vyko rugsėjo 10–15 d. 14-oje abiejų šalių poligonų).
Karinio jūrų laivyno analizės centro (CNA) analitiko Michaelio Kofmano teigimu, palydovinėse nuotraukose matyti, kad 41-osios armijos (įeina į Centro karinės apygardos sudėtį) pajėgos po pratybų negrįžo į įprastą dislokacijos vietą Novosibirske, bet „prie sienos su Ukraina prisijungė prie kitų Rusijos karių“.
Jis taip pat tvirtina, kad netoli Maskvos besibazuojanti 1-oji gvardiečių tankų armija sienos su Ukraina link permetinėja karius ir karinę techniką.
Straipsnyje rašoma, jog karinių pajėgų judėjimas vyksta Rusijai užėmus griežtesnę poziciją Ukrainos atžvilgiu ir Rusijos oficialiems asmenims, pradedant prezidentu Vladimiru Putinu, „sustiprinus savo retoriką ir užsipuolus Kijevo ryšius su Vakarais“.
Be to, JAV ir ES atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktas Donbase „pereina į naują etapą“.
Pirmadienį „Politico“ paviešino palydovines nuotraukas, kuriose matyti prie sienos su Ukraina telkiamos Rusijos pajėgos.
Skelbiama, kad pirmadienį komerciniu palydovu padarytos naujos nuotraukos patvirtina neseniai pasirodžiusius pranešimus, kad Rusija vėl telkia karius ir karinę techniką pasienyje su Ukraina. Anksčiau panašaus pobūdžio pajėgų permetimas buvo pastebėtas pavasarį.
Naujuose kadruose, kuriuos užfiksavo bendrovė „Maxar Technologies“ ir pasidalijo su „Politico“, šalia Rusijos miesto Jelnia, esančio netoli sienos su Baltarusija, matyti šarvuočių, tankų, savaeigių artilerijos pabūklų ir kareivių. Šias karines pajėgas, rugsėjo pabaigoje pajudėjusias iš įvairių kitų Rusijos vietų, kur būna dislokuotos, sudaro ir 1-oji gvardiečių tankų armija.
Pirmadienį paskelbta nauja analizė, kurią parengė karinės žvalgybos įmonė „Jane’s“, atskleidė, jog Rusijos 4-osios tankų divizijos įranga buvo nugabenta į Briansko ir Kursko rajonus, t. y. netoli Ukrainos šiaurinės sienos. Šie daliniai turi tankų „T-80U“ ir savaeigių artilerijos pabūklų.
Minėtose teritorijose pastebėta ir 1-osios gvardiečių tankų armijos technikos. Elitine vadinamos armijos paskirtis – „atlikti visas karines operacijas: nuo baudžiamųjų akcijų prieš sukilėlius iki mechanizuoto karo“, nurodė „Jane’s“.
„Paprastai ši armija pirmoji gauna pažangiausią įrangą ir dažniausiai išbando naujausią techniką bei taktiką“, – pažymima analizėje.
JAV gynybos departamentas tikrina pranešimus apie Rusijos dalinių judėjimą netoli sienos su Ukraina. Pentagonas įdėmiai seka situaciją regione, pirmadienį pareiškė atstovas Johnas Kirby.
Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti kariniai traukiniai ir tankus bei raketas gabenančios vilkikų kolonos Rusijos pietvakariuose.
„Mums žinomi vieši pranešimai apie neįprastą rusų karinį aktyvumą netoli Ukrainos“, – sakė J. Kirby. Vašingtonas šiuo klausimu palaiko kontaktą su savo sąjungininkėmis ir partnerėmis.
Ukraina antradienį paneigė pranešimus, kad prie jos rytinės sienos telkiamos rusų pajėgos, padidėjus susirūpinimui, jog konfliktas su Maskvos remiamais separatistais gali vėl paaštrėti.
Ukrainos gynybos ministerija vėlai pirmadienį paskelbtame pareiškime pabrėžė, kad pasienyje nepastebėta jokio „papildomo [rusų pajėgų] dislokavimo“.
Anot ministerijos, paskelbti vaizdo įrašai gali būti „specialių informacinių ir psichologinių veiksmų elementas“ ir vaizduoja planuojamus karių manevrus po Rusijos mokymų.
Tačiau antradienio vakarą Ukrainos žvalgyba pranešė, kad Rusijos Federacija prie Ukrainos sienų ir okupuotose Krymo bei Donbaso teritorijose yra sutelkusi apie 90 tūkst. karių.
Pažymima, kad Gynybos ministerija atidžiai stebi situaciją, „susidariusią prie Ukrainos valstybinės sienos su Rusija bei laikinai okupuotose Krymo ir Donecko bei Luhansko sričių teritorijose“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė aptaręs konfliktą su JAV prezidentu Joe Bidenu, susitikęs su juo Glazge vykstančios klimato konferencijos „COP26“ kuluaruose. „JAV teberemia Ukrainos teritorinį vientisumą ir reformas“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį neigė pranešimus apie galimą pajėgų telkimą. Anot jo, dėl tokių „nekokybiškų“ informacijos nutekinimų nereikėtų „gaišti laiko“.
„Mūsų karinės technikos ir kariuomenės dalinių judėjimas yra vien tik mūsų reikalas, – sakė jis žurnalistams. – Rusija niekada niekam negrasina.“
Ukrainos kariuomenė kovoja su prorusiškais separatistais nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį. Šių metų pradžioje suintensyvėjus smurtui, Rusija kovą buvo sutelkusi prie Ukrainos sienų apie 100 tūkst. karių. Tuomet buvo nuogąstaujama, kad rusenantis konfliktas gali smarkiai eskaluotis.
Spaudžiama Kijevo sąjungininkių Vakaruose, Maskva vėliau paskelbė atitraukianti karius, tačiau tiek Ukraina, tiek Jungtinės Valstijos tuo metu tvirtino, kad atitraukimas buvo riboto pobūdžio. Ukrainiečių kariuomenė antradienį pranešė, kad per separatistų išpuolį žuvo vienas jos karys. Tęsiantis konfliktui, pareikalavusiam jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių, nuo šių metų pradžios žuvo mažiausiai 59 Ukrainos kariai.
Per visus 2020-uosius gyvybės neteko 50 jų ginklo draugų. Separatistai sako netekę 40 savo kovotojų. Kijevas ir jį remiantys Vakarai kaltina Rusiją siunčiant karius bei ginklus per sieną separatistams paremti, tačiau Maskva šiuos teiginius neigia.
