Prieš šį viršūnių susitikimą tikėtasi, kad jis paklos pamatą Škotijos Glazgo mieste prasidedančiai Jungtinių Tautų klimato konferencijai.

Galutiniame susitikimo pranešime nurodoma, kad G-20 lyderiai taip pat sutarė nutraukti valstybių finansavimą anglis deginančių jėgainių statyboms užsienyje, tačiau jie nenustatė termino, iki kada jų pačių šalyse būtų laipsniškai atsisakyta anglies, kas yra laikoma akivaizdžiu nuolaidžiavimu nuo anglies priklausančioms šalims, įskaitant Kiniją ir Indiją.

Toks sprendimas yra smūgis Didžiajai Britanijai, kuri tikėjosi tvirtesnio šalių įsipareigojimo prieš konferenciją Glazge.

G-20 šalims tenka daugiau nei trys ketvirtadaliai pasaulyje į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Į dviejų dienų viršūnių susitikimą Romoje susirinkę šių šalių lyderiai siekė susitarti dėl aiškių tikslų, kaip sumažinti dujų išmetimo apimtis ir padėti skurdžioms šalims kovoti su augančia temperatūra.

Be aiškių susitarimų didesnio postūmio gali netekti sekmadienį Glazge prasidedančios didesnio masto kasmetinės derybos, kuriose bus atstovaujama daugeliui pasaulio šalių, įskaitant ir skurdesnes šalis, kurios labiausiai kenčia nuo kylančio jūrų vandens, dykumėjimo ir kitokio klimato kaitos poveikio.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi sekmadienį prieš galutines darbo sesijas pareiškė, kad lyderiams reikia nustatyti ilgalaikių tikslų ir imtis trumpalaikių pokyčių, kad juos pasiektų.

„Mes privalome spartinti laipsnišką anglies atsisakymą ir investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, – sakė jis. – Mums taip pat reikia pasirūpinti, kad esami ištekliai būtų naudojami protingai, kas reiškia, kad turėtume sugebėti pritaikyti mūsų technologijas ir mūsų gyvenimo būdą prie naujo pasaulio.“

Galutiniame susitikimo pranešime nurodoma, kad G-20 šalys dar kartą patvirtino anksčiau turtingųjų šalių padarytus įsipareigojimus kasmet skirti 100 mlrd. JAV dolerių padėti skurdesnėms šalims susidoroti su klimato kaita, o taip pat įsipareigojo didinti finansavimą padėti tokioms šalims prisitaikyti.

Esminiu klausimu išliko terminas, iki kurio šalys įsipareigoja pasiekti poveikio klimatui neutralumą, arba, kitaip tariant, pasiekti nulinių emisijų lygį – balansą tarp šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimo į ir iš atmosferos. Italija dar prieš susitikimą pripažino, kad įmanoma bus sutarti dėl įsipareigojimų nulinių emisijų lygį pasiekti „iki šio amžiaus vidurio“, o ne konkrečių metų.

Galutiniame pareiškime nurodoma, kad G-20 lyderiai nurodė, jog jie „spartins mūsų poveikio švelninimo, prisitaikymo bei finansavimo veiksmus, pripažįstant esminę svarbą pasiekti pasaulinį nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygį, arba anglies neutralumą, iki ar maždaug iki šio amžiaus vidurio“.

Vienas Prancūzijos pareigūnas pareiškė, kad „amžiaus vidurys“ reiškia 2050-uosius metus griežtąja prasme, „tačiau atsižvelgiant į tai, kad G-20 šalys skiriasi, ... reiškia, kad visi sutaria, jog tai yra bendras tikslas su tam tikru lankstumu atsižvelgiant į nacionalinę įvairovę“.

Kai kurios šalys jau dabar yra nusistačiusios 2050 metų terminą pasiekti poveikio klimatui neutralumą. O Kinija, Rusija ir Saudo Arabija siekia tai padaryti iki 2060-ųjų.

Anglies, kuri yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, panaudojimo ateitis buvo vienas iš tų klausimų, dėl kurių G-20 lyderiams sutarti buvo sunkiausia. Romoje lyderiai sutarė „iki 2021 metų pabaigos nutraukti tarptautinį viešųjų finansų skyrimą naujoms anglį deginančioms jėgainėms užsienyje“.

Šiuo atveju turima omeny finansinė parama užsienyje statomoms anglį deginančioms jėgainėms. Vakarų valstybės jau kurį laiką mažina tokio finansavimo apimtis, o dabar tai ima daryti ir didžiosios Azijos ekonomikos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas praėjusį mėnesį per Jungtinių Tautų Generalinę Asamnlėją pareiškė, kad Pekinas nustos finansuoti tokius projektus. Japonija ir Pietų Korėja panašius pažadus paskelbė anksčiau šiais metais.

G-20 šalių nesugebėjimas nustatyti konkretaus tikslo, per kiek laiko laipsniškai šalys atsisakys anglies panaudojimo, yra laikomas smūgiu Didžiajai Britanijai, kuri tikėjosi tam tikros pažangos prieš COP26 konferenciją. Tačiau britų premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) atstovas Maxas Blainas (Maksas Bleinas) pareiškė, kad G-20 pareiškimas „niekada ir neturėjo būti pagrindiniu svertu siekiant užsitikrinti įsipareigojimų dėl klimato kaitos“. Esą to bus siekiama per konferenciją Glazge.