Šis žingsnis didina spaudimą Teheranui, ketinančiam grįžti į derybas dėl Irano branduolinės programos.
Iždo departamento pranešime sakoma, kad Irano islamo revoliucinės gvardijos korpuso apginkluoti bepiločiai skraidantys aparatai (BSA) buvo naudojami atakoms prieš JAV pajėgas ir tarptautinę laivybą Persijos įlankos regione.
Tokie dronai taip pat buvo tiekiami Libano šiitų sukarintam judėjimui „Hezbollah“, Gazos Ruožą valdančiam islamistų judėjimui „Hamas“ ir husių sukilėliams Jemene. Iranietiškos bepilotės skraidyklės buvo naudojamos ir Etiopijoje, „kur besivystanti krizė grasina destabilizuoti platesnį regioną“, pažymėjo Iždo departamentas.
Be kita ko, JAV sankcijos bus taikomos brigados generolui Saeedui Aghajani, Revoliucinės gvardijos BSA štabo viršininkui.
Iždo departamentas rašo, kad S. Aghajani yra atsakingas už 2019 metais Saudo Arabijoje surengtą dronų ataką prieš vieną naftos perdirbimo įmonę, taip pat už šių metų birželio 29-ąją įvykdytą ataką prieš vieną komercinį laivą netoli Omano krantų, nusinešusią dviejų įgulos narių gyvybes.
Sankcijos taip pat bus taikomos dviem įmonėms – „Kimia Part Sivan“ ir „Oje Parvaz Mado Nafar“, kurios tiekia BSA komponentus ir padeda konstruoti ginkluotus dronus, skirtus Revoliucinei gvardijai.
„Irano vykdomas BSA platinimas regione kelia grėsmę tarptautinei taikai ir stabilumui“, – sakoma iždo sekretoriaus pavaduotojo Wally Adeyemo pranešime.
„Iždo departamentas toliau laikys Iraną atsakingu už beatodairiškus ir smurtinius aktus“, – pridūrė jis.
Devyniomis dienomis anksčiau dronai buvo panaudoti Sirijoje atakuojant Tanfo karinę bazę, kurioje laikoma JAV karių.
Šios atakos, per kurią žmonės nenukentėjo, šaltinio Pentagonas neįvardijo, bet pažymėjo, kad tokiems išpuoliams regione paprastai naudojamos iranietiškos bepilotės skraidyklės.
„Anksčiau esame matę tokių atakų, surengtų šiitų kovotojų grupuočių, kurios, kaip žinoma, yra remiamos ir palaikomos Irano“, – pirmadienį sakė JAV Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby.
Apie naujausias sankcijas buvo paskelbta praėjus tik dviem dienoms po Irano pareiškimo, kad jis nusprendė lapkritį tęsti derybas su galingosiomis šalimis dėl 2015 metų branduolinės sutarties atgaivinimo.
Šis procesas buvo įstrigęs penkis mėnesius, o Teheranui buvo ne kartą siunčiami signalai, kad tarptautinės bendrijos kantrybė senka.