A. Baumanis pripažįsta, kad daugelis į jį besikreipiančių vyresnių negu 60 metų nepasiskiepijusių asmenų – rusakalbiai piliečiai, „ypač laukę vakcinos „Sputnik“ ir gyvenantys visiškai kitokioje informacinėje aplinkoje“.
Duodamas interviu žurnalui „Ir“ medikas išreiškė įsitikinimą, kad rusakalbio Latvijos kontingento vakcinuoti nepavyks.
„Atrodo, būtų galima manyti, kad informacija apie maždaug tūkstantį per dieną Rusijoje mirštančių žmonių turėtų paskatinti juos pasiskiepyti, bet taip nėra. Tenka kalbėti ne tiktai apie vakcinavimą. Latvijos visuomenė pasidalijusi į dvi dalis ir kiekviena sukasi aplinkui nuosavą ašį“, – samprotavo A. Baumanis kalbėdamas su leidiniu „Ir“.
Paklaustas, kaip galėtų patarti prisibelsti iki nenorinčių skiepytis žmonių sąmoningumo, A. Baumanis atsakė: „Mes iki jų neprisibelsime.“
„Turime suprasti du dalykus. Pirmiausia, kad per daugybę metų taip ir nesugebėjome integruoti daugumos rusakalbių į Latvijos visuomenę. Sunku integruoti tuos, kurie tam nepasirengę, kadangi laiko save priklausančiais galingai nacijai“, – kalbėjo gydytojas.
A. Baumanis nurodė manąs, kad visuomenė jau perskilusi į dvi dalis – vieną, tikinčią koronaviruso egzistavimu, ir kitą, kuri tuo netiki.
„Jie net ir mirdami nuo COVID-19 sakys, kad ligos nėra“, – sakė gydytojas ir pridūrė, kad dėl to kalti ir Latvijos politikai, neefektyviai informuojantys visuomenę.
A. Baumanis laikosi nuomonės, kad Vakcinacijos biuro įkūrimas ir jo vadovo išrinkimas buvo didžiulė klaida, nes per kelis mėnesius nei biuro personalas, nei jo vadovas taip ir nesugebėjo rasti būdų, kaip padidinti visuomenės motyvaciją.
„Klausiate, kaip motyvuoti pensininkus? Yra dvi priemonės – bizūnas arba ragaišis. Jei ragaišis, t. y. 20 eurų per mėnesį, ne ypač motyvuoja, vadinasi, lieka tik bizūnas“, – samprotavo A. Baumanis.
„Galbūt reikėtų aiškiai ir tiksliai pasakyti: „Jei nepasiskiepysite ir susirgsite, galėsite gydytis nuotoliniu būdu – į ligoninę jūsų niekas neveš. Galėsite pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, o jis, pasunkėjus kvėpavimui, patars prieiti pakvėpuoti prie lango, nors ir gerai žinos, kad be deguonies aparato žmogus numirs. Taip, tai nežmogiška. Bet jeigu taisyklės būtų aiškios, tikėtina, kad bent dalis pensininkų pasiskiepytų. O atkakliausių vakcinų priešininkų niekas neįtikins. Net ir šita krizė“, – reziumavo A. Baumanis.
Gydytojas mano, kad labai greitai ligoninėms teks spręsti ypač nelengvą klausimą.
„Pavyzdžiui, bus pristatyta dešimt pacientų: penki – vyresni nei 50-ies, ir penki – jaunesni. Lovų užteks tik penkiems. Tie, kuriems daugiau nei 50, bus išsiųsti gydytis namo, o į ligoninę bus paguldyti tik jaunesni piliečiai, ateityje galintys mokėti mokesčius, – mano A. Baumanis. – Tei, kuriems daugiau nei 50, kalbės, kad tai nehumaniška, tačiau kitų variantų tiesiog nebus. Tokie dalykai prasidės jau po kelių dienų. Viena vertus, tai košmaras, bet, kita vertus, apie tai visi žinojo.“
A. Baumanis užsiminė, kad vyriausybė mėgino dirbti per Vakcinacijos biurą, tikėdamasi, kad „viską pavyks padaryti pasitelkus informacinę medžiagą, kuri teikiama žiniasklaidoje“, bet „ta komunikacija nebuvo sėkminga“, kadangi politikų pateiktos informacijos prieštaringumas privertė kai kuriuos žmones sudvejoti, ir jie dvejoja iki šiol.
Paklaustas, kas laukia Latvijos ateityje, A. Baumanis atsakė: „Daug mirčių. Tarp mirusių daugiausia bus nepasiskiepijusių rusakalbių pensinio amžiaus žmonių. Nors ciniška sakyti, bet šitai turės teigiamą poveikį socialiniam biudžetui, kadangi kiekvienas toksai mirusysis jį atlaisvins.“
Kaip praneša Latvijos radijo ir televizijos portalas lsm.lv, Latvijos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pripažino, kad skeptiškiau į vakcinaciją žiūri būtent rusakalbiai šalies gyventojai, gerai nemokantys latvių kalbos ir todėl negaunantys aktualios informacijos.
Politikai tebelaužo ietis, kaip pateikti informaciją ne valstybine kalba ir nepažeisti įstatymo.
Kita vertus, skiepytis skatinanti informacinė kampanija tiek latvių, tiek rusų kalbomis patyrė nesėkmę, įsitikinęs Latvijos politologas Filipas Rajevskis. Jo teigimu, padėtį blogina ir nepasitikėjimas vyriausybe dėl įvestų karantinų ir ne visada sėkmingų sprendimų siaučiant pandemijai.
Be to, neseniai paskelbtas karantinas gali apskritai suardyti svarbųjį vakcinacijos procesą, į kurį viltis deda Latvijos vyriausybė, mano politologas.
„Jeigu vyriausybės taktika nepasiteisins ir vakcinacijos procesas pradės strigti, manau, kad karantinas gali būti pratęstas. Galėčiau kalbėti apie kalbinį skirstymą, jeigu vakcinacijos kampanija latvių kalba būtų labai sėkminga, bet matome, kad ji nenusisekė. Todėl nenorėčiau skirstyti visuomenės pagal kalbąׅ“, – portalui DW komentavo F. Rajevskis.
Anot Rygos Stradinio universitete dirbančio socialinio antropologo docento Klavo Sedlenieko, valdžiai nederėtų tikėtis, kad per mėnesį truksiantį karantiną gyventojai ženkliai pakeis savo įsitikinimus ir puls vakcinuotis.
Socialinis antropologas mano, kad krizė parodė, kuo gali baigtis žemi pasitikėjimo vyriausybe, parlamentu ir politinėmis partijomis reitingai.
„Tai ne tik sociologiniai kuriozai. Kai normaliam visuomenės gyvenimui iškyla grėsmė, ir problemai išspręsti reikalingi centralizuoti veiksmai, žemas pasitikėjimo lygis valdžios institucijomis tampa valstybės saugumo klausimu. Anksčiau į tai nekreipėme dėmesio, ir nesu tikras, ar kreipiame dabar“, – pareiškė K. Sedleniekas.
„Nesapnavome net baisiausiame sapne“
Kaip sakė Latvijos sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutas, šalis artėja prie tokios situacijos, kokios „nesapnavome net baisiausiame sapne“. Sveikatos apsaugos ministerija ketina reikalauti paskelbti dalinę mobilizaciją. Tokio atvejo Latvijos istorijoje nėra buvę.
Visuotinė mobilizacija reikštų, kad vyriausybė galėtų sukviesti privačiose klinikose dirbančius medikus ir asmenis, įgijusius medicininį išsilavinimą, tačiau nedirbančius pagal profesiją.
Vyriausybė pasirūpintų ir tokių žmonių užmokesčiu, o neatvykus grėstų baudžiamoji atsakomybė, rašo BBC.
Kaip paaiškėjo, Latvijoje gaji fiktyvios vakcinacijos praktika ir skiepų sertifikatų pirkimas. Latvijos policija nagrinėja per 20 baudžiamųjų bylų dėl fiktyvios vakcinacijos. Jose figūruoja daugiau nei 10 medicinos srities darbuotojų. Remiantis neoficialia informacija, skiepų sertifikatą galima įsigyti už 200–300 eurų.
2021-ųjų spalio mėnesio pradžioje visa šalis aptarinėjo tragišką atvejį: nuo koronaviruso mirė mokytoja. Vadovaujantis pirminiais duomenimis, ji nenorėjo skiepytis, nors privalėjo, tad jos sūnus, matyt, nupirko ir padovanojo skiepų sertifikatą.
Nacionalinė mikrobiologijos laboratorija kiekvieną savaitę gauna mažiausiai po 10 „įtartinų“ mėginių.
Kalba eina apie lyg ir paskiepytus pacientus, kurie atsiduria ligoninėje susirgę sunkia koronaviruso forma, o paskui paaiškėja, kad jų kraujyje nėra antikūnų, kurių turėtų atsirasti po vakcinacijos. Tokie mėginiai gali tapti patikrinimo priežastimi tiriant naujas bylas.
Politikai ir medikai svarsto, kodėl Latvijos gyventojai vis nenori skiepytis, nors vakcinacijos pranašumai, regis, akivaizdūs: dabar 78 proc. užsikrėtusiųjų koronavirusu yra nepasiskiepiję; 85 proc. sunkia COVID-19 forma sergančių pacientų – irgi nepasiskiepiję.
Viena iš versijų, aptarinėjamų Latvijos visuomenės, – mažiausiai paskiepyta rusakalbių gyventojų, sudarančių beveik ketvirtadalį visos šalies populiacijos. Priežastis tokia: vyriausybė informacinę kampaniją apie skiepus pradėjo latvių kalba, todėl rusakalbiai ne iki galo suprato situacijos rimtumą.
Keletas Latvijos žiniasklaidos įmonių citavo medikus ir skelbė, kad dauguma COVID-19 pacientams skirtose palatose gydomų žmonių – būtent rusakalbiai.
„Neturime tokių duomenų“, – atkirto sveikatos apsaugos ministras D. Pavlutas.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo spaudai Oskaro Šnaiderio, paskiepytų ir nepaskiepytų žmonių pagal gimtąją kalbą statistinių duomenų niekas nerenka, o informaciją apie vakcinaciją dabar galima gauti abiem kalbomis. Informacinių telefono linijų darbuotojai taip pat kalba latviškai ir rusiškai.
