Viena šalis jau tapo šio scenarijaus auka: Moldova – viena iš skurdžiausiai gyvenančių Europos valstybių, absoliučiai priklausianti nuo Rusijos dujų, rašo DW. Stebėtojai dabartinę dujų krizę tiesiai šviesiai apibūdina kaip Kremliaus „šantažo strategiją“.
Iki rugsėjo Rusijos valstybinis dujų monopolis „Gazprom“ Moldovą dar aprūpindavo gamtinėmis dujomis tiek, kiek šaliai reikėjo.
Tik derybos dėl naujo susitarimo žlugo „Gazprom“ ėmus kelti kainas ir reikalauti skubiai padengti tariamas ankstesnes skolas. Per ateinančias kelias savaites „Gazprom“ pastebimai sumažino eksportą į Moldovą, o ekspertai suskaičiavo, kad pasiūla sumenko net 35 proc.
Dėl didelės dujų tiekimo krizės Moldova paskelbė vieno mėnesio ekstremalią padėtį.
„Susidarė kritiška situacija dėl dujų tiekimo“, – sakė Moldovos premjerė Natalija Gavrilita.
Ekonomiškai silpnos šalies dujų poreikis spalį patenkintas tik 67 proc. Esant tokia situacijai, šalis priversta pirkti gamtines dujas iš kitų šaltinių, aiškino premjerė. Ekstremalios padėties paskelbimas yra sąlyga tokiems veiksmams.
Kaip ketvirtadienį skelbė ELTA, dujų ginčas tarp Rusijos ir Moldovos dar labiau paaštrėjo. Naujos derybos dėl dujų tiekimo sutarties tarp šalių baigėsi be rezultatų. Tai po pokalbių Sankt Peterburge pranešė Rusijos dujų milžinė „Gazprom“.
Rusija grasina buvusiai sovietinei respublikai metų gale užsukti dujų sklendę, jei iki tol nebus pratęsta sutartis. Moldova, kuri po valdžios pasikeitimo vykdo provakarietišką kursą, dabar už 1 000 kubinių metrų dujų turi mokėti 790 JAV dolerių – tai gerokai daugiau nei anksčiau, kai šaliai vadovavo Rusijai draugiška vyriausybė. Dėl dramatiškos situacijos Moldova praėjusią savaitę paskelbė nepaprastąją padėtį.
Kremlius pabrėžia, kad derybos su Moldova nesusijusios su jokiais politiniais interesais. Tai grynai komerciniai pokalbiai, neseniai pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir atkreipė dėmesį į šiuo metu didelę rusiškų dujų paklausą bei susikaupusias Moldovos skolas.
Naujas istorijos puslapis
Antradienį pranešta, kad Moldovos valstybinė komunalinių paslaugų įmonė „Energocom“ ir Lenkijos vyriausybės kontroliuojama bendrovė PGNiG pasirašė bandomojo 1 mln. kubinių metrų gamtinių dujų tiekimo sutartį, pranešė Moldovos vyriausybė, pabrėždama, jog šalis dujų pirmąkart gaus iš kitur nei Rusijos.
„Šios dujos perkamos siekiant patikrinti galimybę jas importuoti iš alternatyvių šaltinių bei skubiai subalansuoti žemą slėgį šalies gamtinių dujų tiekimo sistemoje“, – teigiama pranešime.
Skelbiama, jog praėjusį penktadienį paskelbtame dujų transportavimo konkurse sulaukta septynių pasiūlymų, o jį laimėjo JAV ir Ukrainos bendra įmonė „ERU Group“.
Šis kuklus kiekis dujų iš Lenkijos Moldovą pasieks per Ukrainą, tačiau jų kaina viešai neskelbiama.
„Pirmadienį mūsų šalis atvertė naują istorijos puslapį. Pirmą kartą Moldova įsigijo dujų ne iš Rusijos „Gazprom“, – sakė Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu.
Ketvirtadienį skelbta, kad Ukraina ir Rumunija paskolino gamtinių dujų Moldovai slėgiui jos dujotiekių tinkle užtikrinti, pranešė „Moldovatransgaz“, kiekio neįvardydama.
„Krizė Moldovos energetikos sektoriuje ir nepakankami vidaus vartojimui reikalingų gamtinių dujų kiekiai paveikė tiek šalies energetinį saugumą, tiek dujų perdavimo sistemos funkcionavimą. Sistemos darbingumui užtikrinti būtina laikytis tam tikrų techninių reikalavimų, o dujų importo ir suvartojimo santykis daro tam reikšmingą įtaką“, – teigiama pranešime.
„Moldovatransgaz“ skelbia, jog Ukraina dujų perdavimo sistemai subalansuoti paskolino dujų, kuriomis Moldova galės naudotis iki spalio 31-osios.
„Padėjo ir Rumunija, suteikdama esminę pagalbą mūsų šalies dujų perdavimo sistemos aptarnavimui. Šiuo sunkiu laikotarpiu labai vertiname kaimyninių šalių paramą. Ši skola bus grąžinta, kai Moldova turės pakankamai dujų, nenutrūkstamam perdavimui vidaus vartojimo užtikrinimui“, – pažymi Moldovos magistralinių dujotiekių operatorė.
Ukrainos dujų perdavimo sistemos valdytojos vadovas Serhijus Makahonas išvakarėse pranešė, jog Ukraina į Moldovą nukreipia daugiau kaip 15 mln. kubinių metrų dujų, kad palaikytų minimalų slėgį jos dujų skirstymo tinkle. Be to, šią savaitę Moldova pradėjo pirkti dujų tarptautinėje rinkoje, vyriausybei įpareigojus jos valdomą įmonę „Energocom“ kasdien skelbti tiekimo konkursus.
Pirmąjį konkursą pirmadienį laimėjo Lenkijos PGNiG, o antradienį – Nyderlandų „VIrol“. Šių tiekimų apimtys – po 1 mln. kubų. Trečiadienį Moldova priėmė bendrą dviejų įmonių – Šveicarijos „DXT Commodities ir Lenkijos PGNiG – pasiūlymą, ir ketvirtadienį iš jų gavo 1,5 mln. kubų.
Žvilgsnis į Vakarus
Kadaise Rusijos įtakos zonoje buvusi Moldova pastaruoju metu vis drąsiau žvalgosi į Vakarus, rašo BBC.
Dabartinė šalies valdžia – proeuropietiška, pasisakanti už artimesnius ryšius su Europos Sąjunga. Dauguma įtaria, kad dabartinė dujų krizė – Kremliaus bandymas išreikšti savo nepritarimą.
„Šiais metais šalyje vyko parlamento rinkimai, prorusiška politinė jėga pralaimėjo. Į valdžią atėjo proeuropietiška partija. Taigi, Rusija pakeitė savo požiūrį į dujų tiekimą. Kremlius nori nubausti Moldovos žmones už tai, kad jie nebalsavo už prorusišką partiją. Tai grynų gryniausia politika“, – konstatuoja buvęs Moldovos prezidento patarėjas energijos klausimais Sergiu Tofilatas.
„Vladimiras Putinas bando išlaikyti buvusias sovietines valstybes Kremliaus įtakos sferoje. Mes nenorime klūpoti prieš Maskvą. Turime pasipriešinti Rusijos šantažui, o dabar pasitaikė puiki proga Moldovai nusimesti Rusijos įtakos naštą“, – teigia S. Tofilatas.
Kremlius neigia energiją naudojantis kaip ginklą. Rusijos prezidentas neseniai atmetė tokius samprotavimus kaip „didžiausią nesąmonę, nusišnekėjimą ir politiškai motyvuotus paistalus“.
Kaip pastebi BBC, Moldovai ištrūkti iš Rusijos įtakos gniaužtų lengva nebus. Kalbant energijos terminais, Moldova itin glaudžiai susijusi su Rusija. Ir ne tik 100 proc. priklausoma nuo rusiškų dujų. Didžioji dalis šalies dujų bendrovės „Moldovagaz“ – „Gazprom“ nuosavybė. O daugiau nei 80 proc. Moldovos elektros atkeliauja iš Rusijai priklausančios jėgainės Padniestrėje – separatistiniame Moldovos regione, turinčiame ekonominį, politinį ir karinį Maskvos palaikymą.
Jeigu derybas dėl dujų palygintumėme su pokeriu, tuomet būtų galima teigti, jog Rusijai teko labai stiprios kortos. Tik ta pati Padniestrė gali tapti Rusijos silpnąja vieta.
„Gazprom“ reikia susitarimo dėl dujų su Moldova, kad galėtų tiekimą užtikrinti ir separatistiniam regionui. „Gazprom“ yra vieša bendrovė, jos akcijomis prekiaujama biržoje. Ji negali sau leisti pasirašyti sutarties su Padniestrės tiekėju, kuris nėra oficialiai pripažintas“, – paaiškina S. Tofilatas.
Belcio mieste vairuotojai teigia jau pajutę dujų stygių. Prie dujų degalinėje nusidriekusios ilgos eilės. Žmonės akivaizdžiai suirzę.
„Tokioje nepavydėtinoje situacijoje atsidūrėme, nes žvalgomės į Europą. Jeigu būtume su Rusija, viskas būtų gerai“, – BBC savo poziciją išdėstė taksi vairuotojas Valera.
„Bėda ta, kad mūsų valdžia dabar nori draugauti su Europa ir Amerika. O pigių dujų gaus tik iš Maskvos, su Maskva turėtų susitarti. Mums reikia nusileisti Rusijai“, – mano kitas vairuotojas Jura.
Proeuropietišką kursą pasirinkusiai valdžiai tai pavojinga: užsitęsęs dujų trūkumas ir išaugusios sąskaitos už šildymą gali paskatinti šalies žmones abejoti, ar šalis juda teisinga linkme.
S. Tofilatas, dabartinę dujų krizę tiesiai šviesiai apibūdina kaip Kremliaus „šantažo strategiją“.
„Šiam šantažui toks laikas pasirinktas neatsitiktinai. Daug metų problemų dėl dujų nebuvo. Bet dabar vienas dalykas pasikeitė: prorusiškos jėgos šalyje prarado valdžią“, – DW sakė S. Tofilatas.
Moldovoje vis daugiau ir daugiau balsų pasisako už radikalų priklausomybės nuo Rusijos dujų atsikratymą. „Daugybę kartų teko patirti, kaip Rusija savo dujas prieš mus naudoja kaip politinį ginklą. Jau seniai reikėjo diversifikuoti ir praplėsti savo energijos išteklius“, – tvirtina Moldovos politikos mokslininkas Igoris Botanas.
„The Financial Times“ šią savaitę citavo pareigūnus, susipažinusius su Rusijos valstybinio energijos monopolio „Gazprom“ ir Moldovos derybomis: anot jų, „Gazprom“ sutiktų parduoti dujų kaina, kurią Moldova galėtų įpirkti, tačiau tik tokiu atveju, jeigu bus pakoreguotas laisvosios prekybos susitarimas su Europos Sąjunga ir atidėta su Briuseliu jau aptarta energijos rinkos reforma.
„Rusai Moldovai smogia ten, kur skaudžiausia, pačiu netinkamiausiu metu“, – FT sakė su derybomis susijęs šaltinis.
Kišiniove veikiančios ekspertų grupės „Expert Group“ analitikas Dionisas Cenusa sako, jog Moldova pastaruosius kelerius metus aktyviai stengiasi diversifikuoti dujų tiekimo maršrutus, ypač su Rumunija.
„Tik tos pastangos neretai politizuojamos arba pritrūksta finansinių išteklių. Rusija norėtų, kad jos įtaka Moldovai išliktų, tad, panašu, kad dabartinė energijos krizė naudojama kaip priemonė subalansuoti jėgas su Europos Sąjunga“, – „The Associated Press“ sakė D. Cenusa.
Geopolitinis ginklas
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ši savo gamtinių dujų eksportą naudoja kaip „geopolitinį ginklą“ ginče su Moldova, ir pažadėjo tolesnę Bendrijos paramą provakarietiškai Kišiniovo vyriausybei, turinčią padėti atlaikyti susiklosčiusią energijos krizę.
„Matome „Gazprom“ mėginimus daryti politinį spaudimą mainais į žemesnes dujų kainas“, – po susitikimo Briuselyje su Moldovos premjere N. Gavrilita sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„Dujos yra plataus vartojimo prekė, kuri yra perkama ir parduodama, parduodama ir perkama, bet negali būti naudojama kaip geopolitinis ginklas“, – kalbėjo jis.
Kremlius teigė, kad ginčas su Kišiniovu yra „absoliučiai komercinis“, nors nuogąstaujama, kad Maskva, spausdama energijos išteklių eksporto svertą, gali mėginti susigrąžinti Moldovą į savo įtakos sferą, N. Gavrilita po liepą įvykusių rinkimų pažadėjus plėtoti glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga.
Krizė Moldovoje vystosi visame pasaulyje smarkiai pabrangus energijos ištekliams. Išaugusios kainos taip pat kelia rimtų problemų ES.
Tačiau J. Borrellis tvirtino, kad „kainų padidėjimas ne vien Europoje, bet ir visame pasaulyje bendra prasme nėra dujų tiekimo pavertimo ginklu pasekmė, bet Moldovoje yra būtent taip“.
Briuselis trečiadienį pasiūlė Moldovai 60 mln. eurų pagalbą energijos krizei įveikti.
J. Borrellis šį pasiūlymą vadina „pirmuoju žingsniu“ ir teigia, kad pinigai bus skirti padėti pažeidžiamiausiems Moldovos gyventojams, o ne byrės „į „Gazprom“ kišenę“.
ES diplomatijos vadovas žadėjo pagalbą „ištekliais ir žiniomis“, kad Moldova galėtų padidinti savo energetikos veiksmingumą ir diversifikuoti išteklių tiekimą, mažinant priklausomybę nuo Rusijos.
N. Gavrilita sveikino finansinę pagalbą, bet aiškino, kad jos provakarietiška administracija „norėtų daugiau techninės pagalbos, žinių ir politinės paramos“.
