Po ketverių sužadėtuvių metų princesė Mako, 61-erių metų imperatoriaus Naruhito dukterėčia, ištekėjo už savo ilgamečio vaikino Kei Komuro.
Kadangi Japonijos imperatoriškieji įstatymai po santuokos su nekilminguoju atima iš moterų karališkųjų asmenų statusą, princesė paliks šeimą, kurioje nuo šiol bus vos 12 moterų ir penki vyrai.
Be to, kilus kontroversijai dėl jų sužadėtuvių, Mako atsisakė 152,5 mln. jenų (1,3 mln. dolerių) kraičio, kuris tradiciškai skiriamas ištekėjusioms karališkosios šeimos moterims. Ji tapo pirmąja tai padariusia imperatoriškosios šeimos moterimi nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Tai radikalus nusižengimas tam, ko tikimasi iš imperatoriškosios šeimos moterų, – sakė Vašingtone įsikūrusios ekspertų grupės „Wilson Center“ geoekonomikos direktoriaus pavaduotoja ir Azijos reikalų specialistė Shihoko Goto. – Ji pasirengusi paaukoti savo finansinę padėtį ir atsisakyti komforto, saugumo ir privilegijų, kad galėtų žengti savo keliu.“
Po Antrojo pasaulinio karo Japonijos karališkojoje šeimoje buvo 67 nariai. Antradienį jų liko vos 17, o tarp jų – tik trys sosto įpėdiniai: imperatoriaus 85-erių metų dėdė princas Masahito, jo 55-erių metų brolis karūnos princas Fumihito ir jo sūnėnas bei princesės Mako brolis Hisahito, kuriam dabar 15 metų.
Japonija yra viena iš kelių likusių modernių monarchijų, kuriose paveldėti karūną gali tik vyrai.
Tos pačios tradicijos laikosi ir Saudo Arabija, Omanas bei Marokas.
Princesės Mako vestuvės atkreipė dėmesį į ankstesnius raginimus neišbraukti moterų iš paveldėjimo linijos, nes tai padėtų sustiprinti seniausią, nenutrūkstamą, paveldimą pasaulio monarchiją ir suderinti ją su modernesnėmis lyčių lygybės idėjomis.
Remiantis „Kyodo News“ apklausa, atlikta kovo ir balandžio mėnesiais, ši idėja yra labai populiari. 85 proc. respondentų teigė žiūrintys palankiai į moterį imperatorę, ir beveik tiek pat – 79 proc. – teigė pritariantys tam, kad imperatorė perduotų sostą savo pačios vaikams.
Ironiška, bet imperatoriškoji šeima nieko negali pakeisti.
Monarchijos vaidmenį, taip pat ir paveldėjimo liniją, reglamentuoja Japonijos teisė. Per pastaruosius du dešimtmečius keletas aukščiausio rango politikų bandė pakeisti taisykles, tačiau jiems nepavyko.
2006 m. pasiūlytas teisės aktas, kuris leistų įpėdinėms moterims laukti eilėje į sostą, buvo atidėtas po to, kai gimė princas Hisahito – pirmasis vyriškos lyties palikuonis per beveik keturis dešimtmečius.
2012 m. tuometinis premjeras Yoshihiko Noda svarstė galimybę leisti princesėms sukurti savo karališkosios šeimos atšakas ir susituokus išlaikyti savo statusą, tačiau šios pastangos nuėjo veltui, kai jį pakeitė Shinzo Abe.
Buvęs premjeras Yoshihide Suga surinko ekspertų grupę ir pavedė jai išnagrinėti šį klausimą, tačiau tyrimas nutrūko, kai jam nepavyko laimėti perrinkimo. Jo įpėdinis ministras pirmininkas Fumio Kishida nepritaria sosto perleidimui per imperatorę.
Nors karališkųjų asmenų skaičius sumažėjo, Japonijos mokesčių mokėtojams imperatoriškosios šeimos išlaikymas šiais metais kainavo 25 milijardus jenų (219 mln. dolerių) – maistui, švietimui, asmeninėms išlaidoms ir 1080 darbuotojų, įskaitant vairuotojus, sodininkus ir imperijos dokumentų archyvarus, atlyginimams.
Imperatoriškoji šeima taip pat siunčia lėšų ištikus stichinėms nelaimėms. Palyginimui, Didžiosios Britanijos karališkoji šeima 2019–2020 m. patyrė apie 50 milijonų svarų sterlingų (69 mln. dolerių) išlaidų – ir dar 30 milijonų svarų sterlingų už Bakingamo rūmų renovaciją.
Antradienį princesė Mako ir K. Komuro pateikė santuokos prašymą vietos valdžiai, o vėliau trumpam susitiko su žurnalistais, kad pateiktų iš anksto parengtus pareiškimus. Pora padėkojo tiems, kurie palaikė jų sprendimą tuoktis.
Japonijos karališkosios vestuvės retai patraukia užsienio dėmesį, o kukli princesės Mako santuokos ceremonija yra praleista galimybė pademonstruoti švelniąją galią, sakė Sh. Goto.
„Šios vestuvės neturės tokio poveikio vartotojų išlaidoms, kaip Kate Middleton ar Meghan Markle santuokos Didžiojoje Britanijoje“, – pridūrė ji.
Tačiau jos gali paskatinti ekonomiką kitais būdais. Karališkosios santuokos Japonijoje siejamos su santuokų ir gimimų skaičiaus padidėjimu, o tai ilgai siektas tikslas šalyje, kurios populiacija sensta.
Remiantis „Bloomberg Economics“ analize, 1990 m. po karūnos princo Fumihito vestuvių santuokų skaičius išaugo 3,7 proc., lyginant su penkeriais metais anksčiau, nors praėjusiais metais buvo sumažėjęs 0,4 proc. Aukščiausią tašką jis pasiekė 1993 m. (9,8 proc.), kai susituokė dabartinis imperatorius.
Gimimų skaičiaus tendencija panaši.
„Mes nesitikime, kad princesės Mako santuoka turės didelės įtakos makroekonomikai, – sako Yuki Masujima, „Bloomberg Economics“ vyresnioji ekonomistė. – Tačiau ji gali turėti teigiamą poveikį vartotojų nuotaikoms ir santuokų rodikliams po staigaus nuosmukio dėl „Covid“ krizės.“
Po vestuvių jaunavedžiai planuoja gyventi JAV, negaudami jokios finansinės paramos nei iš karališkosios šeimos, nei iš Japonijos vyriausybės. Pranešama, kad jos sužadėtinis gavo darbą Manhatano advokatų kontoroje, o princesė Mako – turinti dailės ir muziejininkystės magistro laipsnį – apie savo planus nepranešė.
Tai gali būti sveikintina atgaiva po ilgų bulvarinių leidinių persekiojimo metų.
Anksčiau šį mėnesį Imperatoriškojo namų ūkių agentūra, karališkąją šeimą prižiūrinti vyriausybės įstaiga, pranešė, kad princesei buvo diagnozuotas potrauminis streso sutrikimas dėl smurto internete, nukreipto prieš porą ir jų šeimas.
Viešame pareiškime po vestuvių princesė pasmerkė „melagingą informaciją“, skleidžiamą apie jos vyrą. „Kodėl ši klaidinga informacija imama ir platinama taip, tarsi tai būtų faktas? – sakė ji. – Man buvo sunku, jaučiausi nusiminusi ir išsigandusi.“
