Trečiadienį parodytame interviu Tsai Ing-wen taip pat pirmą kartą patvirtino, kad JAV kariai moko Taivano pajėgas saloje. Naujienų agentūrai AFP šią iniciatyvą anksčiau spalio mėnesį pirmasis patvirtino vienas Pentagono pareigūnas.
Tsai Ing-wen komentaras pasirodė po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas per virtualų Rytų Azijos viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavo ir Kinijos premjeras, papriekaištavo Pekinui dėl jo veiksmų netoli Taivano.
Abi pasaulinės galios jau buvo surėmusios ietis dėl Taivano dalyvavimo Jungtinėse Tautose: Vašingtonas sakė, kad sala pragmatiniais sumetimais turėtų būti labiau integruota į šią pasaulinę organizaciją, o Pekinas pareiškė, kad ji neturi teisės įstoti į JT.
Naujausi Pekino, Vašingtono ir Taibėjaus pareiškimai dar labiau eskaluoja diplomatinę retoriką ir karinę pozą dėl 23 mln. gyventojų turinčios salos.
Kinija autonominį, demokratiškai valdomą Taivaną, į kurį nacionalistai pabėgo 1949 metais pralaimėję pilietinį karą komunistams, laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors sugrąžins jame savo kontrolę, prireikus – karine jėga.
Paklausta, ar yra įsitikinusi, kad JAV prireikus padės apginti Taivaną nuo Kinijos, Tsai Ing-wen atsakė: „Aš tuo tikiu.“
Ji pabrėžė „platų bendradarbiavimą su JAV, siekiant padidinti mūsų gynybinius pajėgumus“.
„Mažinti nesusipratimą“
Kinija reguliariai siunčia prie Taivano savo karo lėktuvų – jų skrydžių pastaruoju metu būna rekordiškai daug.
Rytų Azijos viršūnių susitikime, kuriame dalyvavo kinų premjeras Li Keqiangas, J. Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos yra „labai susirūpinusios Kinijos iniciatyviais prievartos veiksmais... už Taivano sąsiaurio“.
Tokie veiksmai „kelia grėsmę regiono taikai ir stabilumui“, per sesiją už uždarų durų sakė J. Bidenas. Jo kalbos įrašą gavo AFP.
J. Bidenas praėjusią savaitę pareiškė, kad Amerika pasirengusi ginti Taivaną, jei jį užpultų Kinija.
Šis J. Bideno komentaras buvo įvertintas kaip neatitinkantis ilgametės JAV politikos, vadinamos „strategine dviprasmybe“, kai Vašingtonas padeda Taivanui kurti gynybinius pajėgumus, bet atvirai nežada ateiti salai į pagalbą.
Tsai Ing-wen CNN sakė, jog nepaisydama Kinijos agresyvios pozos nori susitikti su jos prezidentu Xi Jinpingu, kad galėtų „mažinti nesusipratimą“ ir kalbėtis apie politinių sistemų skirtumus.
„Galime susėsti ir pasikalbėti apie savo skirtumus, siekti sutarimų, kad galėtume taikiai koegzistuoti“, – sakė ji.
Taivano gynimas
JAV 1979-aisiais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi ir pripažino Pekiną.
Tačiau tais pačiais metais JAV Kongresas priėmė Santykių su Taivanu įstatymą, įpareigojantį vyriausybę aprūpinti salą ginklais jos gynybai.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pakartojo, kad Jungtinės Valstijos ir toliau pripažįsta tik Pekiną, bet pabrėžė Taivano demokratinius pasiekimus parašydamas leisti jam labiau dalyvauti JT agentūrų darbe.
„Taivanas tapo demokratinės sėkmės pavyzdžiu, – sakė A. Blinkenas. – Mes esame tarp daugelio JT valstybių narių, laikančių Taivaną vertingu partneriu ir patikimu draugu.“
„Taivano prasmingas dalyvavimas JT sistemoje yra ne politinis, o pragmatinis klausimas, – kalbėjo jis. – Štai kodėl skatiname visas JT valstybes nares drauge su mumis paremti Taivano energingą, prasmingą dalyvavimą visoje JT sistemoje ir tarptautinėje bendrijoje.“
A. Blinkenas atkreipė dėmesį, kad Taivanas negali dalyvauti susitikimuose, susijusiuose su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) veikla.
Jis pažymėjo, kad Taivanas sulaukė tarptautinių pagyrimų už „pasaulinio lygio“ atsaką į koronaviruso pandemiją, ir sakė, kad kasmet salos oro uostai aptarnauja dešimtis milijonų keleivių.
Kinija į A. Blinkeno komentarus atsakė griežtais, bet įprastais pareiškimais, pabrėždama savo poziciją, kad Taivano vyriausybei nėra vietos pasaulio diplomatijos scenoje.
Taivanas „neturi teisės prisijungti prie Jungtinių Tautų“, trečiadienį per eilinę spaudos konferenciją pareiškė Taivano reikalų biuro Pekine atstovas Ma Xiaoguangas.
„Jungtinės Tautos yra tarptautinė vyriausybinė organizacija, susidedanti iš suverenių valstybių... Taivanas yra Kinijos dalis“, – sakė Ma Xiaoguangas.
Taivano prezidentė: Kinijos keliama grėsmė kasdien didėja
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen per trečiadienį parodytą interviu televizijos kanalui CNN teigė, kad Kinijos keliama grėsmė kasdien didėja.
Ji taip pat paragino partnerius regione palaikyti Taivaną. Jungtinės Valstijos, Japonija ir Australija yra išreiškusios didelį susirūpinimą dėl padažnėjusio Pekino įskridimo į Taivano oro erdvę.
„Kai autoritariniai režimai demonstruoja ekspansines tendencijas, demokratiškai valdomos šalys turėtų prieš juos susivienyti. Taivanas yra priešakinėse fronto linijose“, – teigė prezidentė.
Tsai Ing-wen nurodė tikinti, kad Kinijos puolimo atveju Vašingtonas apgintų Taivaną, „atsižvelgiant į ilgalaikius mūsų santykius su JAV“.
Vašingtono įsipareigojimas Taivano gynybai kol kas daugiausiai stebimas ginklų tiekimo srityje, o karinės pagalbos klausimas praeityje sąmoningai paliktas atviras, nes Kinija tai vertintų kaip jos „Vienos Kinijos“ principo pažeidimą.
Taivanas nuo 1949 m. turi nepriklausomą vyriausybę, tačiau Kinija laiko salą nuosava teritorija.
JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę aiškiau nei savo pirmtakai pažadėjo, kad kilus tokiai situacijai jo šalis apgintų Taivaną. Šie jo komentarai sulaukė aršios Kinijos reakcijos.
Tsai Ing-wen atsisakė nurodyti CNN, kiek JAV karių šiuo metu esama Taivane.
Kinija 2016 m. birželį nutraukė visus ryšius su Taivano valdžia, praėjus mėnesiui po to, kai Tsai Ing-wen pradėjo eiti pareigas.
Taivano prezidentė teigė esanti pasirengusi kalbėtis su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
„Galime susėsti ir pasikalbėti apie mūsų skirtumus ir pamėginti susitarti, kad galėtume taikiai sugyventi“, – Tsai Ing-wen sakė CNN.