Vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis, neabejotinai įtakingiausias Lenkijos politikas, sakė, kad tokio įstatymo reikia prastėjant tarptautinei situacijai, taip pat dėl Lenkijos geopolitinės padėties. Tarp pavyzdžių jis paminėjo „Rusijos imperines ambicijas“ ir Baltarusijos hibridinį karą pasitelkiant migrantus prieš Lenkiją ir kitas Europos Sąjungos nares.
„Jei norime išvengti blogiausios [baigties], tai yra, karo, turime veikti vadovaudamiesi sena taisykle: „Jei nori taikos, ruoškis karui“, – spaudos konferencijoje Varšuvoje sakė J. Kaczynskis.
Jo teigimu, Lenkija, kaip rytiniame ES ir NATO flange esanti šalis, privalo turėti rimtas atgrasomąsias pajėgas ir „pajėgumus veiksmingai ilgą laiką gintis pati“.
Jis pažymėjo, kad NATO sprendimams įgyvendinti prireikia laiko.
Įstatymo projektu, kuriam dar turi pritarti parlamentas ir prezidentas, norima pakeisti 1967 metų įstatymą, priimtą tuo metu, kai Lenkija priklausė Maskvos kontroliuotam Varšuvos pakto kariniam aljansui. Nuo 1999 metų Lenkija yra NATO narė ir nuolat minima tarp nedaugelio Aljanso šalių, investuojančių į gynybą bent 2 proc. savo BVP.
Dalyvaujant gynybos ministrui Mariuszui Blaszczakui, J. Kaczynskis sakė manantis, kad permainos bus naudingos ir NATO.
J. Kaczynskis ir M. Blaszczakas pristatė planą didinti gynybos biudžetą ir daugiau kaip dvigubai padidinti kariuomenę – iki mažiausiai 250 tūkst. karių ir 50 tūkst. rezervininkų. Permainų plane nenumatoma sugrąžinti privalomosios karinės tarnybos.
J. Kaczynskis taip pat sakė, jog Lenkija tikisi sustiprinti savo pajėgas nupirkdama amerikiečių gamybos karinės įrangos, bet taip pat domėsis Europoje gaminamais ginklais.
Kai kurie opozicijos parlamentarai kritikavo planus ir atkreipė dėmesį, kad juos teikia valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), jų teigimu, ne kartą silpninusi kariuomenę.
„Neatrodo gerai, – sakė centristų Pilietinės platformos parlamentaras Cezary Tomczykas. – Kas atsikratė armijos generolų, pulkininkų ir majorų? Kas sustabdė lenkų armijos modernizavimą?“
Planas stiprinti kariuomenę pasirodė Lenkijai susidūrus su dideliu migracijos spaudimu iš Baltarusijos. Varšuva kaltina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą skatinant migrantus iš Vidurinių Rytų, Afrikos ir kitų regionų bandyti per Lenkijos sieną patekti į ES.
Lenkija taip pat vis labiau nesutaria su partnerėmis Bendrijoje. Šį mėnesį pagilėjo konfliktas dėl Lenkijos teismų sistemos reformų, kurias ES laiko teismų nepriklausomumo puolimu, ir premjeras Mateuszas Morawieckis laikraščiui „Financial Times“ pirmadienį pareiškė, kad jei ES dėl teisinės valstybės klausimų sulaikys lėšas Lenkijai, tai bus panašu į Trečiojo pasaulinio karo pradėjimą.
Atskirai M. Morawieckis antradienį paskelbė apie pakeitimus ministrų kabinete, įskaitant naujus Klimato ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Technologijų ir plėtros ministerijos vadovus. Kai kurie stebėtojai sakė, kad pakeitimai yra susiję su kai kurių M. Morawieckio sąjungininkų pasitraukimu.
Reaguodama į migrantų krizę Lenkija paskelbė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, prie sienos įrengia pjaunančios vielos užtvaras, dislokavo karių padėti pasieniečiams. Vyriausybė taip pat planuoja pastatyti prie sienos aukštą tvorą su judesio jutikliais.
Lenkų pasieniečiai išstumia migrantus, įskaitant šeimas su vaikais, atgal per sieną. Antradienį įsigaliojo naujas Lenkijos įstatymas dėl tokio atstūmimo įteisinimo.
Žmogaus teisių pareigūnai kritikuoja Lenkijos nepaprastąją padėtį , o Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra sako, kad naujuoju įstatymu „pakertama viena pagrindinių teisių prašyti prieglobsčio“.