Sausio mėnesį žemesnės instancijos teismo teisėja atmetė JAV prašymą išduoti J. Assange'ą dėl slaptų karinių dokumentų paskelbimo „WikiLeaks“ prieš dešimtį metų.
Apygardos teisėja Vanessa Baraitser atsisakė patenkinti Vašingtono prašymą dėl priežasčių, susijusių su šio australo sveikata, ir sakė, kad jis sunkiomis Amerikos kalėjimo sąlygomis tikriausiai nusižudytų.
Tačiau ji atmetė gynybos argumentus, kad J. Assange'ui Amerikoje gresia politiškai motyvuotas baudžiamasis persekiojimas nepaisant žodžio laisvės apsaugos, ir sakė, kad JAV teismų sistema surengtų jam teisingą teismą.
JAV valdžiai atstovaujantiems teisininkams buvo palikta galimybė teikti apeliaciją. Per vieną ankstesnį posėdį jie abejojo bylos psichiatrine ekspertize ir teigė, jog J. Assange'as nėra toks ligonis, kad būtinai pakenktų sau.
50 metų J. Assange'as, laikomas Londono griežtojo režimo Belmaršo kalėjime, dvi dienas truksiančiame teismo posėdyje turėtų dalyvauti vaizdo ryšiu. Dviejų apeliaciją nagrinėjančių teisėjų, įskaitant Anglijos ir Velso teismų sistemos vadovą lordą Ianą Burnettą, verdikto laukiama po kelių savaičių.
Tačiau net ir jų verdiktas tikriausiai neužbaigs šios teisinės sagos, nes pralaimėjusioji šalis dar galės teikti apeliaciją JK Aukščiausiajam Teismui.
JAV prokurorai pateikė J. Assange'ui 17 kaltinimų šnipinėjus ir vieną kaltinimą nederamai pasinaudojus kompiuteriais. Kaltinimai susiję su 500 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų paviešinimu 2010 metais. Tuose dokumentuose išsamiai aprašomi amerikiečių karinių kampanijų Afganistane ir Irake kai kurie aspektai.
Pagal šiuos kaltinimus J. Assange'as galėtų gauti iki 175 metų įkalinimo.
Kaltintojų teigimu, J. Assange'as neteisėtai padėjo JAV kariuomenės žvalgybos analitikei Chelsea Manning (Čelsi Maning) pavogti įslaptintų dokumentų paketą, o paskui – atskleidė konfidencialius šaltinius iš viso pasaulio.
J. Assange'o advokatai įrodinėja, kad jis veikė kaip žurnalistas ir gali pasinaudoti JAV konstitucijos Pirmosios pataisos, skirtos užkirsti kelią vyriausybei riboti žodžio laisvę, apsauga.
Švedijai 2010 metais išdavus orderį suimti „WikiLeaks“ įkūrėją dėl kaltinimų lytiniu smurtu, jis pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur išbuvo nuo 2012 iki 2019 metų.
2019 metų balandį Ekvadoras, kuriam tuo metu vadovavo dešiniųjų prezidentas Leninas Moreno, atėmė iš jo pilietybę. Paskui britų policija ištempė J. Assange'ą iš ambasados ir areštavo jį dėl paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimo.
Švedija 2019 metų lapkritį nutraukė tyrimą dėl įtariamų lytinių nusikaltimų, nes nuo jų praėjo per daug laiko, bet J. Assange'as lieka kalėjime. Sausį ekstradiciją blokavusi teisėja nurodė, kad J. Assange'as turi būti sulaikytas, kol bus išnagrinėtos visos galimos JAV apeliacijos, nes paleistas jis gali pabėgti.
Pasak „WikiLeaks“ šalininkų, per ekstradicijos svarstymą duoti liudytojų parodymai, kad J. Assange'ą Ekvadoro ambasadoje CŽV prašymu šnipinėjo viena ispanų saugumo firma ir kad būta net kalbų apie jo pagrobimą ar nužudymą, paneigia JAV pareiškimus, kad su juo bus elgiamasi sąžiningai.
Žurnalistikos organizacijos ir žmogaus teisių gynimo grupės ragina JAV prezidentą Joe Bideną nutraukti J. Assange'o baudžiamąjį persekiojimą, pradėtą valdant ankstesniam prezidentui Donaldui Trumpui.
Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard pareiškė, kad kaltinimai jam yra politiškai motyvuoti ir turėtų būti panaikinti.
„Po beveik 20 metų praktiškai niekieno iš tų, kas yra atsakingi už įtariamus JAV karo nusikaltimus, įvykdytus per Afganistano ir Irako karus, nėra pareikalauta atsakomybės, jau nekalbant apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, tačiau šiuos nusikaltimus atskleidusiam leidėjui gali grėsti įkalinimas iki gyvos galvos“, – sakė ji.