No Tėu pasitraukė iš viešumos prieš maždaug 20 metų, kai jam buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Jis ėjo prezidento pareigas 1988–1993 m., tapęs savo seno draugo ir diktatoriaus Čion Duhano, įsitvirtinusio valdžioje po karinio perversmo, įpėdiniu.
No Tėu pergalė 1987 m. rinkimuose, kurią lėmė opozicijos susiskaldymas, sužlugdė daugelio demokratijos aktyvistų ir liberalų, kurie vertino jo inauguraciją kaip buvusio režimo tąsą, viltis.
Valdant No Tėu, 1988 m. Seule vyko vasaros olimpinės žaidynės ir buvo užmegzti diplomatiniai ryšiai su komunistiniu bloku.
Jo įpėdiniu tapo buvęs demokratijos aktyvistas Kim Jongsamas, kuris buvo nusiteikęs patraukti jį ir Čion Duhaną atsakomybėn.
Abu buvę prezidentai 1996 m. buvo nuteisti už valstybės išdavystę.
No Tėu iš pradžių buvo nuteistas kalėti 22,5 metų, o Čion Duhanui buvo skirta mirties bausmė. Tačiau abiem jiems galiausiai suteikta malonė, ir jie kitais metais buvo paleisti.
No Tėu mirė po beveik dviejų dešimtmečių kovos su sveikatos problemomis ir kitomis ligomis, įskaitant vėžį.
