Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 2 599 naujus užsikrėtimo atvejus ir 24 pacientų mirtį.
Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis paaugo iki 1463,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis dabar yra didžiausias šalyje nuo pandemijos pradžios.
Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 2 265 yra nepasiskiepiję ar nebaigę vakcinavimo kurso.
Latvijoje iki šiol patvirtinti iš viso 194 256 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 2 967 užsikrėtusieji mirė.
Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenimis, vakcinacijos kursą yra baigę 954 tūkst. asmenų – 50,7 proc. šalies gyventojų.
Latvijos vyriausybė trečiadienį patvirtino planus nuo spalio 21 dienos iki lapkričio 15-osios įvesti griežtą karantiną dėl sudėtingos COVID-19 padėties šalyje.
Šiuo laikotarpiu bus uždarytos visos parduotuvės, išskyrus prekiaujančias būtiniausiomis prekėmis, bus teikiamos tik svarbiausios paslaugos.
Naujomis taisyklėmis siekiama kiek įmanoma labiau apriboti skirtingų namų ūkių kontaktus, kad sumažėtų sveikatos apsaugos sistemos apkrovimas ir nebereikėtų riboti svarbiausių medicininių paslaugų teikimo.
Siekiant užkirsti kelią neteisėtiems privatiems susibūrimams, šalyje įvedama ir komendanto valanda: gyventojams nuo 20 iki 5 val. bus draudžiama išeiti iš namų, nebent jie turės nuvykti į darbą ar iš jo sugrįžti.
Laikinai sustabdomas ir mokymasis klasėse. Kontaktinis ugdymas bus atnaujintas palaipsniui: 1–3 klasių mokiniams bus leista sugrįžti į mokyklas nuo lapkričio 1 dienos.
Taip pat bus įšaldyta visa popamokinė veikla, o darželiai priims tik būtiniausių darbuotojų vaikus. Profesinių ir aukštųjų mokyklų studentai pereis prie nuotolinių studijų.
Remiantis nutarimu, bus uždrausti visi vieši renginiai, įskaitant protesto akcijas.
Taip pat bus draudžiami privatūs renginiai ir susibūrimai, nebent juose dalyvaus to paties namų ūkio nariai. Išimtys gali būti daromos laidotuvėms ir skubioms krikštynoms.
Karantino metu automobiliu galės keliauti tik žmonės iš vieno namų ūkio arba du skirtingų namų ūkių nariai. Šis suvaržymas nebus taikomas būtiniausiems darbuotojams – pavyzdžiui, medikams, gelbėtojams ir policininkams.
Spalio 11-ąją Latvijoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, siekiant suvaldyti greitą koronaviruso plitimą ir apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą. Tačiau šios priemonės nepakako: gyventojų mobilumas sumažėjo tik maždaug dešimtadaliu vietoje 30–40 proc., kaip buvo tikėtasi.
Po lapkričio 15 dienos vyriausybė ketina sušvelninti ribojimus. Iš pradžių planuojama juos švelninti COVID-19 persirgusiems ar nuo šios infekcijos pasiskiepijusiems gyventojams.
Premjeras: nepasiskiepijusių žmonių gyvenimas bus dar sunkesnis
Po lapkričio 15 d., kai baigsis keturių savaičių trukmės karantinas, nepasiskiepijusių žmonių gyvenimas bus dar sunkesnis, per spaudos konferenciją pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
Vyriausybės vadovas pripažino, kad karantinas įvestas siekiant „sumažinti siaubingą ligoninių perpildymą“, kad jos galėtų toliau teikti medicinos paslaugas, skelbia rus.delfi.lv.
„Nekontaktuodami su kitais žmonėmis ir laikydamiesi saugumo priemonių, galime nutraukti infekcijos perdavimo grandinę“, – pabrėžė premjeras.
K. Karinio teigimu, dėl karantino nuostolių patirsiančioms įmonėms bus skiriama finansinė parama. Finansinę paramą gaus ir dėl karantino nukentėję darbuotojai, jeigu yra pasiskiepiję.
Ministras pirmininkas taip pat pranešė, kad pasibaigus karantinui, t. y. lapkričio 15 d., gyvenimas sugrįš į epidemiologiškai saugų režimą – paslaugos bus prieinamos asmenims, turintiems vakcinaciją nuo COVID-19 ar persirgimą įrodantį dokumentą.
„Lapkričio 15 d. vėl įsigalios „žaliasis režimas“: mokiniai sugrįš į klases, o dabar visiškai uždarytos įmonės atnaujins veiklą, tačiau daugiausia tiems, kurie pasiskiepijo. Tiems, kurie nepasiskiepijo, lengviau nebus“, – sakė K. Karinis.
Latvijos gyventojai nevienodai vertina karantiną ir vakcinas
Latvijos gyventojai laikosi skirtingos nuomonės apie COVID-19, vakcinas ir mėnesio trukmės karantiną, kuris įsigalioja nuo šio ketvirtadienio, spalio 21 dienos. Kai kurie gyventojai apgailestavo dėl dabartinės padėties Latvijoje ir teigė, kad dėl to kalta yra vyriausybė.
„Paprastai tariant, žmonės daugiau nebetiki savo valstybe. Štai kodėl jie nesiskiepija. Tačiau dabar jie jau vakcinuojasi, nes nori išsaugoti savo darbus. Tai daroma ne dėl teisingų priežasčių, kaip turėtų būti, t.y. norint apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę. Jie tiesiog nori neprarasti darbo, štai kodėl skiepijasi“, – sakė informacinių technologijų specialistė Elina.
Istorikė Liana Benke teigė, kad vyriausybei reikėjo geresnės komunikacijos, skleidžiant informaciją apie vakcinų nuo COVID-19 naudą.
„Man labai gaila, kad mes esame tokioje situacijoje, nes buvo vilčių, kad, kaip ir Vakarų šalyse, dauguma pasiskiepys ir mes galėsime ramiai gyventi toliau. Tačiau dabar yra taip, kaip yra. Daliai visuomenės trūksta atsakomybės prieš kitus žmones. Vyriausybė taip pat galėjo labiau pasistengti, ypač informuodama rusakalbius senjorus apie skiepų privalumus. Tačiau ką galiu pasakyti – ištversime“, – teigė istorikė Liana Benke.
Pensininkas Sergejus mano, kad vyriausybė peržengė savo įgaliojimus, skelbdama karantiną.
„Tai fašizmas. Asmenys, kurie vadovauja šiai šaliai, bus tikrai nuteisti. Esu tuo tikras. Štai vyko Niumbergo teismas, per kurį buvo teisiami gydytojai. Buvo priimta tarptautinė konvencija, kuri uždraudė prievartinius medicininius preparatus – vakcinas, skiepus prieš asmens valią. Asmuo privalo turėti laisvą valią“, – sakė pensininkas Sergejus.
Latvija paskelbė, kad nuo spalio 21 iki lapkričio 15 dienos šalyje įsigalioja karantinas, kuriuo bus siekiama pažaboti COVID-19 infekcijų protrūkį vienoje mažiausiai vakcinuotų Europos Sąjungos valstybių.
Latvijoje visiškai paskiepyti yra tik 54 proc. visų suaugusių gyventojų, o tai yra gerokai mažiau negu 74 proc. siekiantis ES vidurkis.
„Mano nuomone, padėtis šalyje yra liūdna. Daugybė apsikrėtusių žmonių, daugybė iš jų miršta. Man tikrai gaila. Man gaila tų žmonių. Gaila, kad turime vakcinas, bet... Tačiau vis tiek tikiuosi, kad reikalai dabar pagerės“, – sakė pensininkė Ilana.
Bandydama susidoroti su pacientų antplūdžiu, viena iš dviejų didžiausių Rygos ligoninių savo atriume įrenginėja laikinas lovas COVID-19 ligoniams, pranešė nacionalinis transliuotojas.
„Tai, kas dabar vyksta, yra košmaras. Aš einu iš ligoninės. Man reikia vienos operacijos ir turiu pasiskiepyti, nes dar nesu skiepyta. Tai tikrai košmaras!“ – sakė pensininkė Benita.