Ši tema stelbs pagrindinį susitikimo Briuselyje klausimą: kaip Europa gali spręsti pasaulinę energijos krizę laikydamasi savo ambicingos žaliosios politikos, kurią po dviejų savaičių reklamuos per svarbią Jungtinių Tautų konferenciją klimato kaitos klausimais COP26.
ES pareigūnai, nenorėję skelbti savo pavardžių, sakė, jog teisinės valstybės klausimas yra toks „fundamentalus“, kad gali suskaldyti 27 valstybių bloką.
Kas pastatyta ant kortos, anksčiau šią savaitę parodė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio įnirtinga dvikova Europos Parlamente.
U. von der Leyen įspėjo, kad Europos Komisija pasinaudos „visomis turimomis priemonėmis“ Varšuvai sudrausminti, o M. Morawieckis atkirto: „Neleisiu ES politikams šantažuoti Lenkijos.“
ES pareigūnai ir diplomatai sakė, kad šis klausimas dabar bus aptartas viršūnių susitikime – drauge su energetikos, kovos su COVID-19 pandemija, Europos perėjimo prie skaitmeninės ir mažai taršios ateities, migracijos, prekybos ir santykių su kitomis šalimis klausimais.
Keli ES pareigūnai tvirtino, kad kolektyvinio Lenkijos puolimo nebus.
Vienas Vokietijos vyriausybės pareigūnas sakė, kad prioritetas bus teikiamas dialogui, nes nesiekiama „šio viršūnių susitikimo paversti konfrontacija“.
Vokietija ir Prancūzija nenorėjo, kad viršūnių susitikimas įklimptų į sunkius debatus. Tačiau vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas pabrėžė, kad Paryžius jokiu būdu neprieštarauja atviram šio klausimo aptarimui.
„Visuomet būdavome teisinės valstybės [gynimo] priešakyje“, – sakė jis.
Teisėjų nepriklausomumas
Pasak kai kurių ES pareigūnų, tikroji problema ta, kad Lenkija ėmėsi teismų sistemos reformų ir jomis, kaip teigiama, nepriklausomus teisėjus pakeičia žmonėmis, turinčiais jausti dėkingumą valdančiajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).
Lenkijos Konstitucinio Tribunolo spalio 7 dienos nutartimi, kurioje sakoma, kad ES įstatymus galima taikyti tik konkrečiose, apribotose srityse, o Lenkijos įstatymai turi pirmumą visais kitais klausimais, naudojamasi demokratijos ardymui pateisinti, nurodo bloko pareigūnai.
M. Morawieckis savo ruožtu pareiškė manantis, kad Briuselis viršija savo įgaliojimus ir šiuo ginču naudojasi „kaip pretekstu“, siekdamas priversti šalis nares judėti labiau federalinės Europos link.
Jis atmetė Europos Parlamento narių tvirtinimus, kad jo vyriausybės pozicija galėtų nulemti Lenkijos pasitraukimą iš ES.
EP pirmininkas Davidas Sassoli trečiadienį paprašė savo teisinės tarnybos pasirengti iškelti bylą Europos Komisijai, jei ji greit nepradės naudotis praėjusių metų pabaigoje sukurtu mechanizmu, susiejančiu išmokas iš ES biudžeto su šalių įsipareigojimais laikytis teisinės valstybės principo.
Tačiau Komisija neskuba ir skrupulingai renka įrodymus tam atvejui, jei ginčas būtų perkeltas į Europos Teisingumo Teismą (ETT), kur pareigos įrodyti, kad buvo pažeisti ES biudžeto interesai, kartelė būtų aukštai pakelta.
ETT jau svarsto paties minėto mechanizmo teisėtumą. Teismo pagrįstos nuomonės ir vėlesnio sprendimo laukiama šiais metais arba 2022-ųjų pradžioje.
Šį teisinį iššūkį metė Lenkija ir jos artima sąjungininkė Vengrija – dar viena ES narė, kuriai Briuselis reiškia pretenzijas dėl esą iškilusios grėsmė demokratijai ir teisinei valstybei. Lenkija ir Vengrija yra sutarusios savo veto teise ginti viena kitą nuo bet kokių bandymų jas nubausti.
Tuo metu EK blokuoja Lenkijos prašymą skirti 36 mlrd. eurų subsidijų ir paskolų iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.
Minėtas pareigūnas Prancūzijos prezidentūroje sakė: „Nematau, kaip galime patvirtinti jų atsigavimo planą. Tai ne finansinis šantažas – tai reagavimas į pagrindinius principus, įskaitant teismų nepriklausomumą.“
Įtampai augant dedamos pastangos dėl atskirų svarbių ES lyderių dvišalių derybų su M. Morawieckiu prieš bloko viršūnių susitikimą.
Paklaustas, ar U. von der Leyen galėtų susitikti akis į akį su Lenkijos premjeru, EK atstovas atsakė, jog jai nežinoma, kad būtų rengiamas toks susitikimas.