Straipsnyje, kuriame remiamasi daugelio apie bandymą gerai informuotų šaltinių pranešimais, nurodoma, kad Pekinas rugpjūtį paleido nešti branduolinį užtaisą galinčią raketą, kuri nedideliame aukštyje apskriejo aplink Žemę, o vėliau nusileido netoli numatytos vietos. Trys šaltiniai nurodė, kad raketa nepataikė į pirminę numatytą vietą, nusileidusi už maždaug 32 kilometrų.

FT šaltiniai teigia, kad hipergarsinę raketą iškėlė vadinamoji nešančioji raketa „Long March“, apie kurios paleidimus Kinija paprastai praneša. Tačiau apie rugpjūtį atliktą bandymą nebuvo paskelbta.

Straipsnyje nurodoma, kad Kinijos pasiekta pažanga kuriant hipergarsinius ginklus „nustebino JAV žvalgybą“.

Du šaltiniai FT tvirtino, jog naujausias Kinijos bandymas rodo didelį progresą vystant viršgarsinę ginkluotę, o Amerikos pareigūnai net nesupranta šio pasiekimo masto.

Naujausias Kinijos atliktas testas paskatino kelti naujų klausimų, kodėl Jungtinės Valstijos neretai deramai neįvertina Kinijos karinės modernizacijos ir nesiima atitinkamų veiksmų.

„Neturime žalio supratimo, kaip jiems tai pavyko“, – FT teigė šaltinis.

Pranešimai apie tai, jog Kinija paleido hipergarsinę raketą, sukėlė susirūpinimą, kad JAV priešininkai be vargo apeina Pentagono priešraketinę gynybą, nors į jos atnaujinimus investuojama dešimtys milijardų dolerių.

Nors raketa nepataikė tiesiai į tikslą, praskriedama pro šalį maždaug 30 kilometrų, FT straipsnyje teigiama, kad ilgainiui ištobulinta technologija galėtų būti naudojama siųsti branduolinėms galvutėms virš Pietų ašigalio, aplenkiant amerikiečių priešraketines sistemas šiauriniame pusrutulyje.

Kinija laikraštyje pateiktą informaciją užginčijo, o Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas tai apibūdino kaip „įprastą kosminės transporto priemonės bandymą, siekiant patikrinti technologijos tinkamumą erdvėlaiviams“, kurį galima palyginti su privačių kompanijų kuriamomis sistemomis.

„Kinija bendradarbiauja su kitomis pasaulio šalimis, siekdama taikaus kosmoso naudojimo žmonijos labui“, – pirmadienį per spaudos konferenciją pabrėžė L. Zhao.

Jei raketos bandymas bus patvirtintas, panašu, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas yra pasirengęs tyrinėti orbitinį puolimą kaip būdą atremti amerikiečių pažangą numušant balistines raketas, kol jos nespėjo pakenkti tėvynei.

Rusai sovietmečiu taip pat svarstė tokias „orbitinio bombardavimo sistemas“, bet vėliau jų atsisakė. Visgi 2018 m. Rusija pristatė seriją naujų ginklų, kurie, pasak prezidento Vladimiro Putino, padarytų JAV priešraketinę gynybą „neveiksmingą“.

Šie žingsniai iliustruoja, kaip Pentagono pastangos kurti ir diegti pažangesnes priešraketines sistemas, siekiant apsisaugoti nuo Šiaurės Korėjos ir Irano ginklų, galėtų paspartinti naujas branduolinio ginklavimosi varžybas.

Kim Jong Unas per pastaruosius kelerius metus pristatė platų raketų asortimentą – ir išbandė tai, ką jo režimas praėjusį mėnesį apibūdino kaip hipergarsinę sklandymo priemonę, – siekdamas paversti niekais Amerikos ir jos sąjungininkų gynybą.

Valdant Kim Jong Unui, Šiaurės Korėja išvystė seriją kieto kuro balistinių raketų, galinčių skristi pernelyg žemai, kad jas pastebėtų JAV priešraketinė sistema, žinoma kaip „Terminal High Altitude Area Defense“, arba THAAD. Šios raketos taip pat būtų pernelyg greitos, kad jas sustabdytų „Patriot“ raketos „žemė-oras“, ginančios šalį nuo mažo aukščio raketų, teigia ginklų ekspertai.

Vyresnysis Rytų Azijos instituto mokslo darbuotojas Li Nanas, kuris Singapūro nacionaliniame universitete specializuojasi Kinijos saugumo ir karinės politikos klausimais, Kinijos sprendimą pasiųsti į orbitą raketą apibūdino kaip „kritinį“.

„Jei Kinija sugebėtų panaudoti tokią raketą, tai iš esmės neutralizuotų visą JAV priešraketinę gynybą, – sakė N. Li. – Amerikiečiams būtų labai sunku kovoti su šiomis naujo tipo raketomis, o kurti naujus pajėgumus labai daug kainuotų.“

Po kelerius metus trukusių bandymų pernai JAV karinio jūrų laivyno naikintuvas sėkmingai perėmė tarpžemyninę balistinę raketą, imitavusią Šiaurės Korėjos sukurtą ginklą. Šis bandymas, kurį JAV priešraketinės gynybos agentūros vadovas apibūdino kaip „neįtikėtiną pasiekimą ir svarbų žingsnį“, potencialiai leistų JAV laivyno septintosios flotilės laivams numušti raketas, neskaitant 44 perėmėjų, įrengtų Kalifornijoje ir Aliaskoje.

MDA 2020–2024 finansiniais metais planuoja išleisti 45 milijardus dolerių, balandį pranešė Vyriausybės atskaitomybės tarnyba – po to, kai per pastaruosius du dešimtmečius išleido maždaug 163 milijardus. Joe Bideno administracija skubina planus sukurti naują priešraketinę kovinę galvutę ir išplėsti gynybos sistemas Aliaskoje ir Europoje, nepaisant viršytų išlaidų ir vėlavimų.

JAV ir Kinija vis dažniau susikerta tokiose vietose kaip Pietų Kinijos jūra ir Taivano sąsiauris – J. Bideno administracija tai apibūdino kaip „strateginę konkurenciją“ tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.

 Xi Jinpingas

JAV atakos grėsmė, kai Kinijos raketos būtų sunaikintos prieš pasiekdamos amerikiečių taikinį, ilgą laiką buvo laikoma atgrasančia priemone nuo ryžtingesnių karinių Pekino veiksmų.

Remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto birželio mėnesio ataskaita, JAV, kaip ir Rusija, turi daugiau nei 4000 kovinių galvučių. Palyginimui, „PLA Rocket Force“ per pastaruosius metus savo 320 bombų atsargas papildė dar maždaug 30 kovinių galvučių.

Hipergarsinių transporto priemonių kūrimas – vienas iš būdų tokioms šalims kaip Kinija ir Šiaurės Korėja maksimaliai išnaudoti mažesnį savo turimų kovinių galvučių skaičių, teigia Melissa Hanham iš Stanfordo tarptautinio saugumo ir bendradarbiavimo centro. Ji sako, kad kol kas nėra jokių viešų įrodymų, jog kuri nors šalis svarstytų orbitinio bombardavimo strategiją.

DF-17

„Ypač rizikinga“

„Vis dėlto tokiu būdu apginkluoti kosmosą, jei kuri nors šalis to siektų, būtų ypač rizikinga ir destabilizuotų tarptautinę situaciją, – teigia M. Hanham. – Grėstų neplanuotas eskalavimas, kuris galėtų sukelti branduolinį karą.“

Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby pirmadienį atsisakė komentuoti „Financial Times“ straipsnį, pasakęs tik tiek, kad Pekino pastangos išplėsti savo ginkluotę tik paaiškina, kodėl JAV Kiniją laiko savo „iššūkiu Nr. 1“.

„Mes aiškiai išreiškėme susirūpinimą dėl nuolatos didinamų Kinijos karinių pajėgumų, kurie tik sustiprina įtampą regione ir už jo ribų“, – pabrėžė J. Kirby.

 Xi Jinpingas

Rugpjūčio bandymas buvo vienas iš keleto pastarojo meto Pekino žingsnių, kuriais, regis, siekiama pranokti JAV tiek kovinių galvučių atsargomis, tiek raketų skydais ir sukurti Kinijai palankesnę jėgos pusiausvyrą.

Remiantis nepriklausoma palydovinių vaizdų analize, Kinija stato mažiausiai 250 raketų saugyklų mažiausiai trijose lokacijose – ekspertai spėja, kad Liaudies išlaisvinimo armija daugelį jų gali palikti tuščias, kad suklaidintų ir išblaškytų JAV karinius strategus.

Komunistų partijos laikraščio „Global Times“ vyriausiasis redaktorius Hu Xijinas sekmadienį tviteryje paskelbė „Financial Times“ straipsnį, sakydamas, kad Pekinas toliau tobulins savo atgrasomąją strategiją, kad „užtikrintų, jog JAV atsisakys branduolinio šantažo prieš Kiniją idėjos“.

Ankitas Panda, „Carnegie Endowment for International Peace“ fondo Stantono branduolinės politikos programos vyresnysis mokslo darbuotojas, pažymi, kad Kinijos teiginys, esą ji tik išbandė „kosminę transporto priemonę“, neturėtų būti priimamas už gryną pinigą – ne kasdien pasitaiko, kad į orbitą paleidžiama hipergarsinė transporto priemonė.

Nors JAV laivais paremtos sistemos sugebėtų sulaikyti tokį tarpžemyninės balistinės raketos išpuolį, antžeminės sistemos šiaurėje to nepadarytų, sako A. Panda.

„Visos esamos JAV antibalistinės gynybos priemonės priklauso nuo kovinės galvutės perėmimo už atmosferos ribų, taigi iš dalies dėl to Kinija ir ėmėsi kurti sklandymo priemones“, – paaiškino A. Panda.

Praeitą mėnesį JAV oro pajėgų sekretorius Frankas Kendallis užsiminė, jog Pekinas kuria naują ginklą. Jo teigimu, Kinija pasiekė didžiulį progresą, įskaitant „globalių atakų iš kosmoso potencialą“. Jis atsisakė suteikti detalių, tačiau leido suprasti, jog Pekinas kuria kažką panašaus į „Fractional Orbital Bombardment System“ – branduolinio ginklo sistemą, kuriai naudojama ir kosmoso orbita (ją Šaltojo karo metais naudojo Sovietų Sąjunga).

„Pasitelkus būtent tokią strategiją, nebereikia tradicinės tarpžemyninės balistinės raketos trajektorijos. Tai puikus būdas išvengti gynybos ir raketų perspėjimo sistemų“, – sako F. Kendallis.

Rugpjūtį Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos vadavietės (NORAD) vadas generolas Glenas VanHerckas per spaudos konferenciją pareiškė, jog Kinija „neseniai pademonstravo itin pažangių hipergarsinio sklandytuvo galimybių“. Jis perspėjo, jog Kinijos galia „gali mesti rimtų iššūkių NORAD tiek perspėjant apie galimą grėsmę, tiek ją vertinant“.

JAV kongresmenas raginimu pabusti pavadino pranešimą apie Kinijos išbandytą hipergarsinę raketą.

„Šis bandymas turėtų būti raginimas veikti, – sekmadienį pareiškė respublikonas Mike‘as Gallagheris. – Jei mes ir toliau nieko nedarysime, (...) tai šį dešimtmetį komunistinei Kinijai pralaimėsime naują Šaltąjį karą“.

Pasak M. Gallagherio, Kinija vis labiau įgyja gebėjimų pakirsti JAV priešraketinę gynybą ar net grasinti branduoliniu smūgiu. Respublikonas Atstovų Rūmuose atstovauja Viskonsino valstijai ir priklauso svarbiam JAV ginkluotųjų pajėgų komitetui.

Hipergarsinės raketos gali skrieti daugiau nei penkis kartus greičiau už garsą ir, kaip ir balistinės alternatyvos, pajėgios nešti branduolinę galvutę.

Tačiau balistinės raketos iš pradžių arkos trajektorija pakyla į kosmosą, kad pasiektų savo taikinį, o hipergarsinės raketos gali skrieti žema trajektorija atmosferoje ir potencialiai pajėgios taikinį pasiekti greičiau.

Visgi svarbiausia, kad hipergarsinė raketa yra manevringa, dėl to yra sunkiau ją susekti ir nuo jos apsiginti. Nors kai kurios šalys, kaip antai Jungtinės Valstijos, sukūrė sistemų, leidžiančių apsiginti nuo sparnuotųjų ir balistinių raketą, lieka neaišku, ar jos galėtų susekti ir numušti hipergarsinę raketą.