Paryžiuje gimęs 64 metų filantropas ir aktyvistas Osmanas Kavala nuo 2017 metų yra kalinamas be nuosprendžio byloje, kuri pakurstė įtampą su Vakarais.
Turkijos aktyvistui pateikta virtinė kaltinimų, susijusių su 2013 metų antivyriausybiniais protestais ir 2016 metų nepavykusiu kariniu puču. O. Kavala kaltinimus neigia.
Teisių gynimo organizacijos ir kai kurių Vakarų šalių vyriausybės jo sulaikymą laiko prezidento Recepo Tayyipo Erdogano didėjančio nepakantumo kitaminčiams simboliu.
Pirmadienio pareiškime Kanada, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Norvegija, Švedija ir JAV paragino „priimti teisingą ir greitą sprendimą jo byloje.“
„Nuolatinis vilkinimas nagrinėjant jo bylą... kelia abejonių dėl pagarbos demokratijai, teisinei valstybei ir Turkijos teismų sistemos skaidrumui“, – sakoma pareiškime.
Ambasados paragino Turkiją laikytis Europos Tarybos – žmogaus teisių institucijos, prie kurios ji prisijungė 1950 metais – sprendimų.
Europos Taryba perspėjo, kad pradės drausminę procedūrą prieš Turkiją, „jei (Kavala) nebus paleistas iki kito žmogaus teisių institucijos susitikimo lapkričio 30-gruodžio 2 dienomis.“
Kitas O. Kavalos teismo posėdis turėtų įvykti lapkričio 26 dieną.
