Pagrindinės priemonės, turinčios įsigalioti nuo spalio 21 d.:
- Latvijoje karantinas įvedamas nuo spalio 21 iki lapkričio 15 d.
- Komendanto valanda galios nuo 20 iki 5 val.
- Mokyklose savaitei planuojama pratęsti jau prasidėjusias rudens atostogas, o po jų visi moksleiviai, išskyrus 1–3 klasių mokinius, iki lapkričio 15 dienos mokysis nuotoliniu būdu
- Darželiai (budinčios grupės) ir toliau dirbs
- Mokslas universitetuose ir profesinėse mokymo įstaigose bus vykdomas nuotoliniu būdu
- Visos parduotuvės bus uždarytos, išskyrus tas, kuriose prekiaujama būtiniausiomis prekėmis
- Paslaugų teikimas bus ribojamas (uždaromos kirpyklos, grožio salonai ir maitinimo įstaigos)
- Draudžiami sporto, pramogų ir kultūros renginiai (kinas, teatras, koncertai ir pan.)
- Bus ribojamas susitikti galinčių žmonių skaičius, taip pat ribojamas žmonių iš skirtingų namų ūkių judėjimas tame pačiame automobilyje
- Kelionių ribojimai neįvedami. Pasak premjero K. Karinio, dabar Latvijos gyventojai yra pavojingesni kitoms šalims nei užsieniečiai latviams.
K. Karinis sakė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad Latvijoje paskiepytų nuo koronaviruso gyventojų dalis yra pernelyg maža.
„Daugeliui gali atrodyti nesuprantama, kodėl pas mus yra taip, o Danijoje ir Airijoje – kitaip. Priežastis ta, kad skiepijimo procesas vyko netinkamai“, – sakė premjeras.
„Mūsų sveikatos priežiūros sistema pavojuje. Vienintelis būdas įveikti šią krizę – skiepytis“, – po skubaus vyriausybės posėdžio sakė Latvijos ministras pirmininkas K. Karinis, kaltę dėl išaugusio hospitalizacijų skaičiaus suvertęs žemiems vakcinacijos rodikliams.
„Turiu atsiprašyti pasiskiepijusių žmonių“, – kalbėjo K. Karinis ir pranešė, kad bus uždarytos parduotuvės, restoranai, mokyklos ir pramogų įstaigos. Bus teikiamos tik būtinosios paslaugos, o nuo 20 val. iki 5 val. galios komendanto valanda.
Dabartinės moksleivių atostogos bus pailgintos viena savaite, bet po atostogų visi mokiniai, išskyrus 1–3 klasių, pereis prie nuotolinio mokymosi. Į klases jie turėtų sugrįžti lapkričio 15 d.
Taip pat iki lapkričio 15 d. draudžiama visa užklasinė veikla. Aukštųjų ir profesinių mokyklų studentai irgi mokysis nuotoliniu būdu.
Tik svarbiausių profesijų atstovai galės toliau eiti į darbą.
Klientus asmeniškai aptarnaujantys darbuotojai turės pateikti dokumentą, įrodantį, kad pasiskiepijo nuo COVID-19, neseniai persirgo koronavirusu arba kad COVID-19 testo rezultatas yra neigiamas.
Vyriausybės kanceliarijos atstovai pripažino, kad Latvijos sveikatos priežiūros įstaigos atsidūrė ties žlugimo riba, ir paragino gyventojus solidarizuotis su medikais ir laikytis griežtų karantino taisyklių.
Lapkričio 15 d. pasibaigus karantinui, kontaktinė mažmeninė prekyba, paslaugų teikimas, švietimas bei privatūs ir vieši renginiai bus atnaujinti „žaliuoju režimu“, t. y. minėtosios paslaugos ir pramogos bus prieinamos tik visiškai paskiepytiems ar COVID-19 persirgusiems žmonėms, turintiems tai patvirtinantį dokumentą.
Artėja katastrofos link
Tolydžio augantis COVID-19 sergančių pacientų skaičius jau po savaitės gali sukelti tikrą katastrofą Latvijos sveikatos priežiūros sistemoje. Apie šią grėsmę, dalyvaudamas rytinėje Latvijos televizijos naujienų laidoje, pirmadienį perspėjo „Veselibas centrs 4“ tarybos pirmininkas Maris Revalds.
Pasak M. Revaldso, katastrofą gali sukelti ligoninių perpildymas: kai taip nutiks, nebus įmanoma priimti COVID-19 nesergančių pacientų, todėl nepavyks laiku diagnozuoti ligų, taigi, gydytojų dėmesio nesulaukiančių žmonių gyvybės atsidurs pavojuje.
„Gal Dievas mums padės ir mes pajėgsime suteikti bent pačią būtiniausią pagalbą“, – sakė M. Revalds.
Skubios medicininės pagalbos tarnybai (NMPD) vadovaujanti Liene Cipule, savo ruožtu, įsitikinusi, kad jeigu nebus įvesta papildomų apribojimų, gali nukentėti ir NMPD darbo procesas. Remiantis jos žodžiais, jei nepavyks pristabdyti COVID-19 plitimo ir nesumažės į ligonines guldomų sergančiųjų skaičius, teks apriboti ir skubios pagalbos teikimą.
Kaip sakė L. Cipule, savaitgalį teko matyti ir po kelis prie ligoninių stovinčius greitosios pagalbos automobilius. NMPD vadovė pabrėžė, kad ligoninių personalas daro viską, kas įmanoma, kad surastų papildomų lovų COVID-19 sergantiems pacientams.
Deja, kai kuriose ligoninėse visos galimybės išnaudotos ir daugiau lovų neatsiranda, todėl problemą būtina išspręsti dar šią savaitę.
„Labai tikiuosi, kad visi supranta, kad [lovų] skaičius nėra begalinis“, – atkreipė dėmesį L. Cipule.
Ji teigia esanti informuota, kad Latvijoje sergantiems COVID-19 numatyta skirti 1,5 tūkst. lovų.
„Sparčiai artėjame prie šios ribos. Sistemos perkrova padarys įtaką medicinos paslaugų teikimui apskritai, taip pat pablogins tų paslaugų kokybę. Gydymas nebus toksai, koks buvo“, – perspėjo ji.
Kaip sakė M. Revalds, situaciją komplikuoja dar ir tai, kad COVID-19 pacientus slaugantys medikai ypač pervargsta.
Efektyviausia priemone, siekiant suvaldyti COVID-19 sukeltą krizę, „Veselibas centrs 4“ vadovas laiko karantiną. Jis akcentuoja ir tolesnio visuomenės vakcinavimo svarbą.
Pirmadienį skelbta, kad Latvijoje per parą atlikus 8 365 testus patvirtinti 1 253 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė septyni anksčiau užsikrėtę žmonės.
Ankstesnę dieną buvo skelbta net apie 2 377 naujus užsikrėtimo atvejus ir devynių pacientų mirtį.
Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis paaugo iki 1307,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis dabar yra didžiausias šalyje nuo pandemijos pradžios.
Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 986 yra nepasiskiepiję ar nebaigę vakcinavimo kurso.
Latvijoje iki šiol patvirtinti iš viso 186 869 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 2 897 užsikrėtusieji mirė.
Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenimis, iki šiol pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę yra gavę 842 tūkst. žmonių (44,7 proc. šalies gyventojų), o antrąją yra gavę 754 tūkst. žmonių. Dar 180 tūkst. gyventojų yra paskiepyti vienadoze „Johnson & Johnson“ vakcina, tad šalyje jau 49,7 proc. gyventojų yra baigę vakcinavimo kursą.
Be to, dar apie 2,3 tūkst. žmonių yra gavę pastiprinamąją vakcinos dozę. Šiuo metu Latvijoje rekomenduojama papildomai pasiskiepyti žmonėms nusilpusia imunine sistema ir senyviems gyventojams.
