„Reaguodami į NATO veiksmus, laikinai stabdome savo nuolatinės atstovybės prie NATO darbą, įskaitant vyriausiojo karinio atstovo darbą. Tikriausiai nuo lapkričio 1 d. arba dar po keleto dienų“, – Maskvoje surengtos spaudos konferencijos metu sakė S. Lavrovas.
„Antra, stabdome NATO karinę ryšių misiją Maskvoje. Misijos darbuotojų akreditacija nebegalios nuo šių metų lapkričio 1 d. Trečia, nutraukiama prie Belgijos Karalystės ambasados Maskvoje įkurto NATO informacinio biuro veikla“, – pranešė Rusijos užsienio reikalų ministras.
S. Lavrovas pabrėžė: „Jeigu NATO atsiras kokių nors neatidėliotinų reikalų, galės kreiptis į mūsų ambasadorių Belgijoje. Ambasadorių, kuris užtikrina dvišalius santykius.“
Rusijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad „NATO tarptautinis sekretoriatas jau informuotas“ apie Rusijos atsakomuosius veiksmus.
Rusijos misija yra įsikūrusi ne pačioje NATO būstinėje, o miškingame Belgijos sostinės Briuselio pietiniame rajone.
NATO iš esmės sustabdė bendradarbiavimą su Rusija 2014 metais, jai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, tačiau paliko atvirus kanalus kanalus aukšto lygio susitikimams ir kariniam bendradarbiavimui. Nuo to laiko praktiškai nevyksta ir NATO ir Rusijos tarybos susitikimai.
Spalio 7 d. Rusija pagrasino atsakysianti į NATO sprendimą išsiųsti aštuonis Rusijos misijos prie Aljanso narius.
„NATO nenoras sąveikauti tapo visiškai ir nepakeičiamai akivaizdus. Mes tuo vadovausimės rengdami atsakomąsias priemones, o jų tikrai bus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
NATO nusprendė perpus sumažinti rusų delegaciją Briuselyje ir atšaukti aštuonių jos diplomatų akreditaciją. Aljansas pareiškė, kad toks žingsnis tapo atsaku į Rusijos „žalingą veiklą“.
NATO tuomet paskelbė, kad imasi tokio sprendimo, nes šie diplomatai slapta dirba žvalgybos pareigūnais. Aljansas taip pat perpus sumažino Rusijos misijos prie NATO apimtį.
Per spalio 7 d. surengtą spaudos konferenciją NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atsisakė plačiau pakomentuoti Rusijos vykdytą veiklą, tačiau teigė, kad sprendimas dėl aštuonių diplomatų buvo priimtas ne dėl „konkretaus įvykio“ kurioje nors NATO šalyje narėje.
Verčiau „kurį laiką stebime didėjančią Rusijos piktybinę veiklą, tad turime būti budrūs ir, žinoma, turime veikti, kai matome, kad Rusijos delegacijos prie NATO nariai vykdo veiklą, nesusijusią su jų akreditacija“, teigė jis.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad, nepaisant šio incidento, NATO nori palaikyti dialogą su Maskva.
Aljansas panašaus žingsnio ėmėsi dar 2018 m., kai po buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ buvo atšaukti septyni Rusijos diplomatai.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tokie NATO veiksmai rodo, jog organizacija iš tiesų nesiekia pagerinti dvišalių santykių.
„Šie veiksmai neleidžia mums turėti iliuzijų dėl galimo santykių normalizavimo ir dialogo su NATO tąsos“, – teigė jis.
„Priešingai, šios galimybės praktiškai buvo visiškai sunaikintos“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo D. Peskovą.
Lietuva įžvelgia ir pavojų
„Tai yra Rusijos sprendimas, kamuolys yra jos pusėje – kodėl Rusija taip pasielgė, matyt, reikia jos pačios klausti. Mes pasisakėme už bendrų Rusijos ir NATO tarybos posėdžių atnaujinimą, tačiau Rusija nebuvo suinteresuota“, – teigė Lietuvos atstovas prie NATO Deividas Matulionis.
Tiesa, paklaustas apie tai, kokios rizikos gali kilti nutrūkus diplomatiniams ryšiams tarp kol kas žodžiais konfliktuojančių Rusijos ir NATO, ambasadorius nesiryžo spėlioti.
Vis dėlto jis pridūrė, kad dabar Rusija, tikėtina imsis dar labiau skaldyti Aljansą per dvišalius formatus. Panašiai vertino ir politologas, RES Tyrimų programų vadovas Tomas Janeliūnas.
„Na, tai gal daugiau nei simbolinis gestas, tačiau nebūtinai reiškia ir kažkokį katastrofišką santykių nutraukimą. Rusijos biuras prie NATO buvo įsteigtas ne taip ir seniai – tik 2000 m., kuomet santykiai dar buvo bemaž geriausiame taške. Viena iš biuro funkcijų – užtikrinti informacijos apytaką veikiant NATO-Rusijos tarybai.
Kadangi pati Taryba jau nuo 2019 nesirenka, realus darbų poreikis irgi sumažėjo iki minimumo. Tad šitas „trenkimas durimis“, žinoma, yra politinio įsižeidimo demonstravimas, bet jis faktiškai nekeičia ir taip jau įšaldytų santykių tarp NATO ir Rusijos“, – pažymėjo ekspertas.
Iš ekspertų, o ir pačių NATO vadovų per pastaruosius metus yra nesyk nuskambėję įspėjimai, jog kontaktų nepalaikymas tarp dviejų branduolinių galių – tiek Rusija, tiek NATO turi savo branduolinius ginklus ir pastaraisiais metais konfliktuoja žodžiu – gali priversti prie apsiskaičiavimų, netyčinės eskalacijos, kai informacijos vakuume gali įvykti įvairūs incidentai. Tai iš dalies pripažino ir T. Janeliūnas.
„Taip, komunikacijos trikdžiai gali vesti prie didesnių klaidų. Tačiau situacija jau nebėra tokia, kaip 1950-1960-aisiais. Nebūtina turėti specialios „raudonosios linijos“ tarp Vašingtono ir Maskvos, nes komunikacijos kanalų yra daug. NATO taip pat vis dėlto yra tarptautinė organizacija ir ne vienas NATO generalinis sekretorius priima sprendimus (pvz., krizės atvejais).
Tad šiuo atveju diplomatinių ryšių nutraukimas tarp Rusijos ir NATO neturėtų prisidėti prie komunikacijos trikdžių – liks pakankamai dvišalių ryšių tarp branduolinių valstybių“, – ramino T. Janeliūnas.
