Per 60-ąsias šių kruvinų įvykių metines E. Macronas aukų giminaičiams ir aktyvistams pasakė, kad 1961 metų spalio 17-ąją vadovaujant liūdnai pagarsėjusiam Paryžiaus policijos viršininkui Maurice'ui Paponui buvo „įvykdyta nusikaltimų“.
Prezidentas pripažino, kad buvo nužudyta kelios dešimtys protestuotojų ir kad „jų kūnai buvo sumesti į Senos upę“. Tikslus aukų skaičius niekad nebuvo paskelbtas, o kai kurie aktyvistai mano, kad jų gali būti keli šimtai.
E. Macronas pagerbė aukų atminimą ir „pripažino faktus: kad tą vakarą vadovaujant Maurice'ui Paponui įvykdyti nusikaltimai yra neatleistini Respublikai“, paskelbė Eliziejaus rūmai.
„Ši tragedija buvo ilgai tildoma, neigiama ar slepiama“, – sakoma pranešime.
E. Macronas, pirmasis Prancūzijos prezidentas, dalyvavęs šių aukų atminimo ceremonijoje, jas pagerbė tylos minute.
Savo komentarais jis nuėjo toliau nei buvęs prezidentas Francois Hollande'as, 2012-aisiais pripažinęs, kad „per kruvinas represijas buvo nužudyta“ protestavusių alžyriečių, tačiau oficialaus atsiprašymo nepateikė.
E. Macronas taip pat nepasakė viešos kalbos, tik Eliziejaus rūmai paskelbė rašytinį pareiškimą.
9-ajame dešimtmetyje paaiškėjo, kad M. Paponas per Antrąjį pasaulinį karą kolaboravo su nacių okupantais ir bendrininkavo deportuojant žydus. Jis buvo nuteistas už nusikaltimus žmoniškumui, bet vėliau paleistas.
M. Paponas mirė 2007 metais.