Pagrindiniai punktai, dėl kurių susitarė socialdemokratai, ekologiškai nusiteikę žalieji ir liberalioji FDP, pradėję oficialias koalicijos derybas:
Biudžeto ir mokesčių srityje
Vokietijoje galiojanti taisyklė, pagal kurią neleidžiama didinti skolų, buvo sustabdyta koronaviruso pandemijos metu, todėl vyriausybė galėjo pasiskolinti milijardus ir finansuoti išėjimą iš COVID-19 sukeltos krizės.
Tačiau tikėtina, kad kita šalies vyriausybė (dėl partijų simbolikoje naudojamos raudonos, geltonos ir žalios spalvų dar vadinama „šviesoforo“ koalicija) planuoja grįžti prie Vokietijos konstitucijoje įtvirtintos taisyklės.
Pirminiame susitarime visi derybų dalyviai sutiko vėl įjungti vadinamąjį skolos stabdį, pagal kurį naujas skolinimasis ribojamas iki 0,35 proc. BVP per metus.
Partijos taip pat susitarė per savo kadenciją nedidinti mokesčių – tai verslo atžvilgiu palankiai nusiteikusios FDP, kuri atsisakė didinti fiskalinį spaudimą mokesčių mokėtojams, laimėjimas.
Minimalus atlygis, balsavimas – nuo 16 metų
Mainais už tai socialdemokratai užsitikrino savo rinkiminį pažadą „nuo pirmųjų metų“ padidinti minimalų valandinį darbo užmokestį nuo dabartinių 9,60 euro iki 12 eurų.
Visos trys partijos susitarė mažinti balsavimo amžių iki 16 metų, tai greičiausiai bus palanku žaliesiems ir FDP, kurie turi jaunesnių rėmėjų, o ne Angelos Merkel konservatoriams, kuriuos daugiausia remia Vokietijos pensininkų armija.
Klimatas
Esminė žaliųjų pergalė – paspartintas atsisakymas naudoti akmens anglių energiją. Tai turėtų įvykti aštuoneriais metais anksčiau – iki 2030 metų.
Partijos taip pat susitarė 2022 metais „toliau plėtoti“ dabartinį šalies klimato apsaugos įstatymą ir „priimti visus būtinus įstatymus, reglamentus ir priemones“ šioje srityje.
Suvereni Europa
Užsienio politika pirminiame dokumente buvo aptarta bendrais bruožais.
Tačiau partijos pabrėžtinai teigė, kad jos „nori didinti Europos strateginį suverenumą“ – tai tikriausiai patiks antrajai galingiausiai žemyno valstybei Prancūzijai, kuri šį klausimą paskelbė savo pirmininkavimo ES nuo 2022 metų pradžios prioritetu.
Transatlantiniai santykiai Vokietijai išliks „pagrindiniu ramsčiu“, o NATO yra „nepakeičiamas elementas“ šalies saugumui, sakoma tekste.
Ir tai, kas greičiausiai nepatiks Lenkijai ir Vengrijai: partijos nori „ES, kuri saugo savo vertybes ir teisės viršenybę viduje bei išorėje“.
