Dabar ši sala-valstybė labiau primena gyvą iliustraciją, kaip sudėtinga bus nusigręžti nuo COVID eliminavimo strategijos. Kitoms valstybėms, kurios laikosi „COVID Zero“ strategijos – tokioms kaip Kinija, Honkongas ir Australija, – tai vertinga pamoka.
Daliai Singapūro gyventojų šis pokytis tapo įtampos, susiskaldymo ir baimės šaltiniu, kuris politikos formuotojams kelia galvosūkį dėl komunikavimo su visuomene.
Ir nors ketvirtadienį šalies sveikatos ministerija pranešė, kad bendras naujų COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo, buvo užfiksuotas aukščiausias iki šiol mirčių per parą rodiklis: mirė penkiolika žmonių. Tarp mirusiųjų buvo 23-ejų ir 34-erių metų jaunuoliai, abu jie turėjo gretutinių ligų.
Iki rugsėjo mėnesio bendras užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius buvo mažesnis nei 70 000 iš 5,45 mln. šalies gyventojų, arba apie 1,2 proc. populiacijos. Dabar kai kuriomis dienomis atvejų skaičiai viršija 3 000, – tai išties daugeliui nerimą keliantis rodiklis mieste, kuriame per pirmuosius pandemijos metus mirė tik 29 žmonės.
Nors emigrantai, verslininkai ir tie, kurie pavargo būti įkalinti nedidukėje saloje, džiaugiasi neseniai atnaujintu susisiekimu su JAV ir Europa, kiti nerimauja, kad viskas vyksta pernelyg greitai. Prieštaringi vyriausybės pranešimai tik dar labiau pagilino susiskaidymą, ir tai paskatino ministrą pirmininką kreiptis į visuomenę per televiziją ir paraginti visus susivienyti.
Nusivylimas bręsta jau kelis mėnesius, nes jau kurį laiką, kartais vos per kelias savaites, darbo ir socialinių ryšių ribojimai čia švelninami, čia vėl griežtinami.
„Nepavydžiu vyriausybei, – sako Jeremy Limas, Nacionalinio Singapūro universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos „Saw Swee Hock School Of Public Health“ docentas. – Jai tenka išlaikyti labai subtilią pusiausvyrą.“
„Mes visi skirtingai suprantame rizikas. Mums rūpi skirtingi ekonominiai ir socialiniai klausimai, – sakė jis. – Tačiau visi ieškome naujų kelių. Nėra jokio vadovėlio.“
Prieštaringos žinutės
Kadangi vyriausybės siunčiamos žinutės kinta – nuo aiškios ir sėkmingos viruso likvidavimo politikos iki nusiteikimo atsiverti, – visuomenės nuotaikos išsiskyrė.
„Neturėtume skubėti ir visiškai atidaryti, ypač tada, kai matome 3 000 atvejų per dieną“, – sakė Rozanah Mohd Shah, 47-erių metų namų šeimininkė. Ji nerimauja dėl savo pagyvenusio tėvo, kuris yra visiškai pasiskiepijęs, bet pažeidžiamas, neseniai patyręs insultą.
„Dabar, kai norime vėl atsiverti, faktiškai niekas mūsų neparuošė šiai kelionei ir niekas iš tikrųjų nesistengia mums paaiškinti, ko tam reikia, – sakė ji. – Tvyro daug painiavos.“
24-erių metų koledžo studentas Koh Shao Mingas taip pat pasisako už ribojimų pratęsimą, ypač tokiose didelės rizikos vietose kaip mokymo įstaigos. Tačiau jis „gana nepatenkintas“ vyriausybės komunikavimu. „Jeigu tam tikri politiniai sprendimai ir strategijos būtų aiškiai ir logiškai išdėstyti, paaiškinti ir lengvai prieinami, manau, kad būtų gerokai mažiau cinizmo“, – sakė jis.
Didelės salos emigrantų bendruomenės nariams, – kurių daugelis persikėlė į šią salą, kad galėtų lengvai pasiekti kapitalo rinkas ir likusį regioną, – judėjimo apribojimai kelia ypatingą nepasitenkinimą. Kaip ir didžioji Azijos dalis, Singapūras uždarė savo sienas daugumai keliautojų. Griežti karantinai, tik neseniai sušvelninti daliai iš jų, padėjo nustatyti daugelį atvejų pasienyje ir sustabdyti infekcijų plitimą.
Tačiau judėjimo mieste ribojimai taip pat kelia baimę ir sumaištį, ypač atsižvelgiant į tai, kad Singapūre fiksuojamas vienas aukščiausių vakcinacijos rodiklių pasaulyje.
„Buvo pažadėta, kad kai 80 proc. gyventojų bus visiškai paskiepyti, mes vėl atsiversime, tad kodėl mes vėl užsidarome? – piktinasi kavinės savininkas Glenas Ho. – Vyriausybė sakė, kad liga jau nusilpo, tai kodėl mes vis dar ribojame žmonių judėjimą?“
Singapūro perėjimas prie endeminio COVID pripažinimo kol kas vyksta vangiai, daugiausia dėl to, kad jam gana neblogai sekėsi eliminuoti virusą.
„Didžiąją 2020 metų dalį šalis sėkmingai įgyvendino „Zero Covid“ politiką, – teigė Ooi Eng Eongas, „Duke-NUS“ medicinos mokyklos naujų infekcinių ligų programos direktoriaus pavaduotojas. – Daugelio nuomone, atsisakyti sėkmingos formulės yra nelogiška.“
Rugpjūtį vyriausybė sušvelnino ribojimus, pareikšdama, kad miestas jau yra pajėgesnis „atsargiai ir apgalvotai“ atnaujinti savo kelionę į atsivėrimą, – bet po kelių savaičių vėl grįžo prie griežtesnių ribojimų strategijos. Paskutiniam protrūkiui įsibėgėjus, pareigūnai nustojo teikti susietų ir nesusietų atvejų analizę savo kasdienėse ataskaitose, – tokį sprendimą viešai kritikavo net ministro pirmininko žmona.
Sėkmingas viruso suvaldymas Singapūre reiškia, kad dauguma jo gyventojų yra mažai susidūrę su virusu, sakė Jody Lanard, gydytoja ir informavimo apie rizikas konsultantė Niujorke, kuri visą savo karjerą dirbo tarptautinėje visuomenės sveikatos srityje.
„Artimiausia ateitis bus labai bauginanti ir nėra jokio realaus būdo to išvengti, – sakė ji pridurdama, kad žmonės neturėtų bandyti nuo to apsisaugoti. – Jiems teks pergyventi itin nelengvą laikotarpį“.
Chaosas ligoninėse
Singapūro valstybinės ligoninės jau dabar gyvena nuolatinio gyvenimo su koronavirusu sąlygomis. Baimės genami, gyventojai plūsta į ligonines, net jei jų simptomai yra lengvi, ir tai skatina valdžios institucijas išplėsti programą, leidžiančią daliai nesunkiai sergančių pacientų sveikti namuose. Vis daugiau medicinos personalo apmokomi dirbtinės plaučių ventiliacijos procedūrų, o palatos pertvarkomos į COVID-19 gydymo skyrius.
Atsižvelgiant į tai, kad vyriausybės strategija neišvengiamai turėjo sukelti atvejų skaičiaus augimą, kai kurios slaugytojos teigia, kad vyriausybei reikėjo veikti greičiau ir anksčiau. Pareigūnų teigimu, infekcijų padaugėjo daug greičiau nei tikėtasi ir nuspręsta atsisakyti fizinių kontaktų ribojimų švelninimo, norint geriau parengti sveikatos priežiūros sistemą.
Viena privačios ligoninės slaugytoja pasakojo apie keturiolika valandų trunkančias dvigubas pamainas ir dėl streso atsistatydinusias koleges, – Singapūras pirmą kartą pajuto tokį chaosą, koks praėjusiais metais kilo JAV ir Europoje. Slaugytoja prisipažino dvejojanti, kokia turėtų būti tinkama strategija, ir kartu išsakė nuomonę, kad vyriausybė turėtų būti ryžtingesnė, nes dažnas politikos keitimas tik dar labiau padidina visuomenės nerimą.
Singapūras mėgina padaryti tai, ko iki šiol nepavyko nė vienai valstybei: įveikti COVID-19 pandemiją be didesnių žmonių aukų ir saugiai atsiverti likusiam pasauliui. Jeigu jam pavyks, jo pasaulinė reputacija tik sustiprės. Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos šalys šiuo metu atsisako privalomo veido kaukių dėvėjimo taisyklių ir po daugelio mėnesių vėl atveria sienas bei biurus, o artimiausi Singapūro kaimynai taip pat iš dalies atnaujina keliones be privalomojo karantino, nors sergančiųjų skaičius ten gerokai didesnis.
Australija – kuri pirmadienį atšaukė 107 dienas trukusį karantiną daugiausia gyventojų turinčioje valstijoje ir kurioje galioja vieni iš griežčiausių pasaulyje pasienio ribojimų, – taip pat keičia savo COVID likvidavimo strategiją. Tikėtina, kad ji susidurs su panašiais sunkumais, kaip suderinti žmonių troškimą laisvai judėti ir saugumo jausmą. Gali būti, kad būtent visuomenės nepasitenkinimo galimybė ir trukdo Kinijai bei Honkongui keisti politiką ir pripažinti virusą kaip endeminį.
Singapūro laimei, vakcinos, regis, atlieka savo funkciją. Nors per naujausią protrūkį būta vadinamųjų „proveržio“ infekcijų („proveržio“ atvejai apibrėžiami kaip simptominės infekcijos, pasireiškiančios visiškai paskiepytiems asmenims), hospitalizacijų ir sunkių susirgimų mastas išlieka nedidelis. Nuo rugpjūčio mėnesio dėl COVID-19 mirė mažiau nei 150 žmonių, daugelis jų – neskiepyti vyresnio amžiaus gyventojai, turintys kitų sveikatos bėdų.
Ir yra ženklų, kad vyriausybė ima perprasti tinkamo žinučių siuntimo svarbą.
Šią savaitę du ministrai, kurie anksčiau, regis, laikėsi skirtingų nuomonių, surengė bendrą vaizdo klausimų ir atsakymų sesiją pandemijos strategijos tema. Buvo paskelbta daugiau kelionių be privalomojo karantino zonų, be to, asmenims, turėjusiems artimų kontaktų su užsikrėtusiaisiais, nebereikia izoliuotis, jei namų testų rinkiniai rodo neigiamą rezultatą.
Ministras pirmininkas Lee Hsien Loongas šeštadienį savo kalboje per televiziją paragino gyventojus nesileisti „paralyžiuojamiems baimės“ ir užsiimti kasdiene veikla „kiek įmanoma įprastine tvarka, imantis būtinų atsargumo priemonių“.
Kiek vėliau bendrovės „Milieu Insight“ atlikta apklausa parodė, kad pasisakančiųjų už endeminę COVID strategiją padaugėjo šešiais procentiniais punktais iki 29 proc., o respondentų, kurie nurodė jaučiantys stresą ir nusivylimą, gerokai sumažėjo, palyginti su ankstesniais mėnesio duomenimis. Vyriausybei pradedant stiprinamųjų vakcinų kampaniją, bus labai svarbu pritraukti daugiau žmonių, kurie pripažintų koegzistavimą su kovidu.
„Tas faktas, kad COVID-19 taps endeminiu reiškiniu visame pasaulyje, kaip tai įvyko keliose šalyse, yra akivaizdi išvada“, – sakė infekcinių ligų ekspertas Ooi Eng Eongas. Gyvenimas su patogenu „yra ne mūsų, o viruso pasirinkimas, nuspręstas už mus“, pridūrė jis.
