Singapūro pareigūnai įvairiomis priemonėmis stengiasi atkurti ryšį su pasaulio ekonomika, nors vyriausybė jaučia spaudimą teikti pirmenybę vietiniams gyventojams, ne užsieniečiams, gerai apmokamų darbo vietų rinkoje. Praėjusį savaitgalį kalbėdamas per televiziją ministras pirmininkas Lee Hsien Loongas pareiškė, kad Singapūras negali likti „užrakintas ir uždaras neribotą laiką“, o gyventojai turėtų nusiteikti, kad dar kurį laiką bus „daug COVID-19 atvejų“.
Honkongo lyderė Carrie Lam laikosi priešingo požiūrio ir pirmadienį interviu „Bloomberg TV“ pabrėžė, kad net viena mirtis būtų „didelis rūpestis“, nes ji vadovaujasi Kinijos „COVID Zero“ politika, kai netoleruojamos jokios vietinės infekcijos.
Nors ir išreiškė susirūpinimą dėl miesto reputacijos, C. Lam teigė, kad jos „pareiga yra apsaugoti savo žmones“, o verslas bet kuriuo atveju traktuoja Honkongą kaip vartus į žemyninę dalį.
Toks skirtingas požiūris kelia klausimų dėl Honkongo, kaip regioninio centro, ateities, ypač emigrantų verslo bendruomenėje, kuri daugelį metų migravo tarp buvusių britų kolonijų, garsėjančių mažais mokesčiais, palankiais darbo įstatymais ir lengva imigracijos politika. Net visiškai paskiepyti Honkongo gyventojai, vykstantys į tokias šalis kaip Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, turi 21 dieną izoliuotis viešbutyje, tuo tarpu Singapūras pradeda leisti keliauti į šias ir kitas vietas be privalomo karantino sugrįžus.
Šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše jaučiamas didelę Honkongo dalį apėmęs nusivylimas. Grupėje, kurioje yra 55 000 narių, palaikančių karantine įstrigusius asmenis, vienas narys rašė, kad miesto restoranuose, baruose, paplūdimiuose ir pėsčiųjų takuose tvyro nuobodulys, o daugelis gyventojų, kurie mato, kaip Europoje ar JAV gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, dažnai nenori grįžti.
„Aš čia gimiau ir šiame gražiame mieste gyvenau 36 metus, bet daugiau taip nebegaliu. Nebegaliu to pakęsti, – rašė vienas grupės narys, kurio įrašas nuo pirmadienio popietės sulaukė daugiau nei 1 000 „patiktukų“ ir beveik 500 komentarų. – Svarbu tai, kad jei būtų bent menka viltis – jog kažkurią X dieną mes atsidarysime, – atmosfera čia būtų visai kitokia. Tačiau dabar atrodo, kad vilties ar pabaigos nematyti.“
Griežta Honkongo kelionių politika rodo, kaip stipriai jo vadovai nori padaryti įspūdį Pekinui, kuris po audringų, kartais smurtinių prodemokratinių protestų 2019 metais ėmėsi veiksmų išgyvendinti pasipriešinimą. Tačiau karantinai yra privalomi net keliaujant į žemyninę dalį, ir nėra jokių aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima sušvelninti apribojimus, todėl verslo bendruomenė negali keliauti niekur, kur nereikėtų ilgam užsidaryti viešbučio kambaryje.
Danny Lau, vadovaujantis Guangdongo provincijoje, kitoje Kinijos sienos pusėje, esančiai gamyklai, gaminančiai statybines medžiagas daugiausia JAV klientams, sakė, kad „Honkongą, kaip Azijos tarptautinį finansų centrą, lengvai galėtų perimti Singapūras“, jeigu Honkongas ir toliau tęs savo „COVID Zero“ politiką.
„Mes, žinoma, palankiai vertiname Singapūro modelį, nes išnaikinti COVID yra labai sunku, – sakė D. Lau, kuris yra Honkongo mažųjų ir vidutinių įmonių asociacijos garbės pirmininkas. – Ten ir po penkerių metų greičiausiai bus atvejų. Ar ketinate uždaryti sieną penkeriems metams?“
C. Lam ir kiti Honkongo pareigūnai teigia, kad ši politika yra populiari visuomenėje ir pasiteisino slopinant viruso plitimą: per visą pandemiją mieste buvo užregistruota mažiau nei 12 300 susirgimų ir tik 213 mirčių. Ginčydama kaltinimus, kad Honkongas negali savarankiškai nustatyti politikos, C. Lam pirmadienį pareiškė, kad miestui, kaip finansų centrui, sekasi „labai gerai“. Praėjusią savaitę ji teigė, kad žemyninė dalis yra „svarbesnė“ nei tarptautinis verslas.
Tačiau kelionių politika kelia dar daugiau rūpesčių Honkongo įmonėms, kurios jau ir taip susidūrė su Kinijos remiamais žodžio laisvės suvaržymais, klausimais dėl teismų nepriklausomybės ir su švietimo sistema, dabar orientuota į patriotizmą.
Honkonge per metus, pasibaigusius birželį, buvo užfiksuotas rekordinis 89 200 gyventojų nutekėjimas, o naujausia metinė vyriausybės apklausa parodė, kad JAV įsikūrusių įmonių skaičius mieste sumažėjo trečius metus iš eilės, iki 1 267 – jų čia 6,2 proc. mažiau nei 2018 metais. Ir nors bendras įmonių su užsienio motininėmis bendrovėmis skaičius šiais metais išaugo iki rekordinio lygio, 9 049, – pirmadienį C. Lam šią statistiką įvardijo kaip miesto konkurencingumo ženklą, – duomenys rodo, kad daugiausia įmonių padaugėjo iš Kinijos.
Viena Amerikos prekybos rūmų („AmCham“) apklausa parodė, kad daugiau nei 40 proc. jų narių svarsto galimybę išvykti iš miesto. Praėjusią savaitę „AmCham“ prezidentė Tara Joseph „Bloomberg News“ sakė, kad Honkongo vyriausybei daromas spaudimas atsiverti buvo tarsi „kalbėjimasis su siena“.
„Mūsų laukia antrosios Kalėdos iš eilės, kai nedaug šeimų keliaus namo, o tai nepadeda bendram sprendimus priimančių pareigūnų pasitikėjimui Honkonge“, – sakė Frederikas Gollobas, Europos prekybos rūmų Honkonge pirmininkas. Pasak jo, daugelis bendrovių svarsto priemones, kurios neleistų perkelti savo įmonių, įskaitant žmonių perkėlimą į žemyninę dalį arba tam tikrų darbo vietų perkėlimą į kitas vietoves, pavyzdžiui, Singapūrą.
Tai gali būti nelengva. Singapūras sugriežtino savo imigracijos politiką ir atidžiau tikrina bankus, fondų valdytojus, valdymo konsultacines bendroves ir kitas įmones, įtariamas „diskriminacine įdarbinimo praktika“, kai vietiniai gyventojai keičiami užsieniečiais. Rugpjūtį Singapūro premjeras Lee Hsien Loongas pažadėjo sugriežtinti suvaržymus užsienio darbo jėgai ir padidinti atlyginimus žemas pajamas uždirbantiems darbininkams, miestui-valstybei atsigaunant po pandemijos sukeltos recesijos.
Be to, Singapūre gyventojų skaičius mažėja jau antrus metus iš eilės, visų pirma dėl to, kad dėl griežtos COVID kontrolės iš šalies išvyko nemažai užsieniečių darbuotojų, studentų ir rezidentų.
Vis dėlto Honkongo verslo bendruomenė yra susirūpinusi. Felixas Chungas, už teisinę sistemą pasisakantis įstatymų leidėjas, kuris Įstatymų leidybos taryboje atstovauja tekstilės pramonei, sakė, kad Honkongas „negali atsijungti nuo likusio pasaulio“, jei jis nori tapti tarptautiniu finansų centru.
„Singapūras, kaip Honkongo konkurentas, tikrai pasinaudos galimybe perimti kuo daugiau mūsų įmonių, – sakė jis. – Tai grėsmė Honkongui“.
