JT Generalinė Asamblėja ketvirtadienį rinks naujus JT pagrindinės žmogaus teisių organizacijos narius. Išrinktos šalys sausio 1 d. pradės savo trejų metų kadenciją Taryboje.

Nors valstybės narės renkamos slaptu balsavimu, rinkimai nėra konkurencingi, kadangi į 18 vietų pretenduoja 18 šalių.

Tarybos tikslas – stiprinti žmogaus teisių propagavimą ir apsaugą visame pasaulyje, atsižvelgti į pažeidimus ir teikti rekomendacijas.

Buvusio prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV 2018 m. pasitraukė iš Tarybos, apkaltindamos organizaciją veidmainyste ir pernelyg dideliu dėmesiu Izraeliui.

Tačiau Vašingtonui sugrįžus prezidentaujant Joe Bidenui, šaliai teks susidurti su išdrąsėjusia Kinija, kuri pasinaudojo JAV nebuvimo Taryboje laikotarpiu, kad pademonstruotų savo galią.

„Kinai ir visi tie, kurie prieštarauja europietiškai žmogaus teisių sampratai... prieštarauja ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms. Ši tendencija nėra nauja, tačiau ji neabejotinai stiprėja“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos diplomatas.

Anot kito diplomato, „Kinijos tikslas yra paprastas: sunaikinti žmogaus teisių universalumo sampratą ir laikytis tokios vizijos, kuri atitinka šalies politinę sistemą.“

Pastaraisiais metais Kinija kartu su savo partnerėmis, įskaitant Baltarusiją ir Venesuelą, skelbia bendrus pranešimus, palaikančius Kinijos veiksmus Honkonge, Sindziange ir Tibete bei reiškiančius nepritarimą „žmogaus teisių pažeidimams“ Vakarų šalyse, įskaitant Kanados indėnų atžvilgiu.

Didėjant susiskaldymui, esama nerimo, kad Vašingtono sugrįžimas sustiprins šias tendencijas, o Tarybą užvaldys konkurencija tarp JAV ir Kiniją palaikančių pusių.

Mokslinio instituto „Universal Rights Group“ vadovas Marcas Limonas teigė, kad JAV po to, kai anksčiau šiemet atnaujino bendradarbiavimą su Taryba kaip stebėtojos, „iš esmės susitelkė tik į vieną dalyką – Kiniją“.

Šios atakos ir Pekino kerštas „kenkia visam likusiam svarbiam Žmogaus teisių tarybos darbui“, teigė jis. „Daugeliui šalių tai įgrisę, nes jos nenori, kad daugiašalė sistema taptų didelių geopolitinių žaidimų įkaite“, – pridūrė M. Limonas.

Jis paragino Jungtines Valstijas skirti dėmesio ir kitiems klausimams, kad galėtų atgauti besivystančių šalių pasitikėjimą, kurios JAV nebuvimo laikotarpiu prisigretino prie Kinijos.

Kinijos ambasadorius JT Chenas Xu trečiadienį reporteriams teigė besitikįs, kad Vašingtonas „įsitrauks į konstruktyvų dialogą ir nesieks paversti žmogaus teisių politiniu įrankiu“.