Antradienį paskelbtoje itin kritiškoje jungtinėje ataskaitoje du priežiūros komitetai – Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas bei Mokslo ir technologijų komitetas – pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė 2020-ųjų pradžioje laikėsi „fatalistinio požiūrio“ į COVID-19, jai nepavyko pasimokyti iš Rytų Azijos valstybių, užkirtusių kelią viruso plitimui pasitelkiant staigius karantino įvedimus ir masinį testavimą.
Jungtinė Karalystė elgėsi priešingai ir iš esmės pripažino, kad „visuomenės imunitetas, įgytas persirgus, yra neišvengiamas rezultatas“, pažymima komitetų ataskaitoje. Toks sprendimas nulėmė, kad virusui buvo leista plisti tarp gyventojų dar iki tol, kol galiausiai 2020-ųjų kovo 23-ąją prasidėjo karantinas, aiškinama ataskaitoje. Vyriausybė neigia, kad visuomenės imunitetas kada nors buvo jos pandemijos suvaldymo strategijos dalis.
Tačiau parlamentarai teigė: „Dabar yra akivaizdu, kad tokia politika buvo neteisinga ir kad dėl jos pirminis mirčių skaičius buvo didesnis, nei būtų buvęs tuo atveju, jei šiame etape būtų imtasi ryžtingesnės politikos“.
Šios išvados sustiprina spaudimą premjerui B. Johnsonui dėl jo sprendimų priėmimo pandemijos metu vertinimo prieš išsamų nepriklausomą viešą tyrimą, kurį pradėti numatyta pavasarį. Pasak premjero atstovo spaudai, vyriausybė pandemijos metu „niekados nevengė imtis griežtų ir ryžtingų veiksmų“.
Vyriausybės ministras Steve‘as Barclay, antradienį paklaustas, ką mano apie pastarojo tyrimo išvadas, daugelį kartų atsisakė atsiprašyti, pažymėdamas, kad vyriausybė savo veiksmus grindė visa tuo metu turėta informacija.
„Mes laikėmės mokslininkų pateiktų patarimų, – „Sky News“ sakė S. Barclay. – Visados sakėme, kad susidūrus su tokiu precedento neturinčiu dalyku kaip pandemija tenka išmokti kažką naujo, tad mes esame pasirengę mokytis.“
Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Jonathanas Ashworthas parlamentarų vertinimą pavadino „smerkiančia ataskaita“, užfiksavusia „milžiniškas klaidas“.
Mirčių nuo koronaviruso skaičius Jungtinėje Karalystėje 2020-aisiais buvo „gerokai didesnis“ nei daugelyje kitų valstybių, ypač lyginant su Azijos valstybėmis, esančiomis arčiau pirminės viruso atsiradimo vietos, pažymima komitetų ataskaitoje. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje užfiksuota daugiau nei 138 tūkst. mirčių nuo koronaviruso – tai didžiausias skaičius Vakarų Europoje.
Londono imperatoriškojo koledžo epidemiologas Neilas Fergusonas, kuris yra vyriausiasis šalies epidemiologas, 2020-ųjų birželį Mokslo ir technologijų komitetui sakė, kad mirčių skaičius būtų buvęs mažesnis netgi perpus, jei visuotinį karantiną būtų pavykę įvesti bent savaite anksčiau.
Parlamento komitetai priėjo prie išvados, kad 2020-ųjų kovą sustabdyti masinį testavimą buvo „didžiulė klaida“. Tokio sprendimo priėmimas grįstas pajėgumų trūkumu. Dėl šios priežasties nepavyko atsekti kontaktų, tad tikslus viruso plitimo šalyje stebėjimas tapo neįmanomas.
„Jungtinė Karalystė apribojo savo galimybes suvokti COVID-19 plitimo niuansus laukdama, kol žmonės susirgs taip rimtai, kad juos teks paguldyti į ligoninę“, – teigiama parlamentinėje ataskaitoje. Plataus masto testavimas buvo atnaujintas tik 2020-ųjų gegužės viduryje.
Priežiūros komitetai nustatė, kad testavimo, kontaktų atsekimo ir izoliavimo sistema, kurios biudžetas yra 37 mlrd. svarų (maždaug 43,7 mlrd. eurų), pirmaisiais pandemijos metais buvo „lėta, neaiški ir dažnai chaotiška“, ir tai „gerokai apsunkino“ Jungtinės Karalystės reakciją į pandemiją. Ataskaitoje daroma išvada, kad šiai sistemai, nepaisant jos „didžiulio“ biudžeto, „galiausiai nepavyko“ įgyvendinti savo tikslo užkirsti kelią būsimiems karantinams.
Parlamentarai taip pat kritikavo sprendimą pradiniame pandemijos etape leisti perkelti vyresnio amžiaus šalies gyventojus iš ligoninių į slaugos namus nepademonstravus „griežtumo, pasireiškusio tokiose vietose kaip Vokietija ar Honkongas“.
„Šis sprendimas drauge su netestuojamais darbuotojais, atnešusiais ir platinusiais virusą slaugos namuose, paskatino daugybę tūkstančių mirčių, kurių buvo galima išvengti“, – teigiama ataskaitoje.
Visgi komitetai pagyrė vyriausybę už jos sėkmę, įskaitant ankstyvą vakcinų – išėjimo iš pandemijos būdo – užsitikrinimą, taip pat už Jungtinės Karalystės „išties pirmaujantį pasaulyje“ COVID-19 gydymo būdų diegimą.
Šis parlamentarų vertinimas yra vienas iš aukščiausio lygio iki šiol atliktų pandemijos valdymo tyrimų. Prancūzijoje ir Austrijoje pateikti reiškiniai bei tyrimas Italijoje taip pat orientuoti į ankstyvąjį pandemijos etapą.
Britanija pernelyg lėtai pradėjo taikyti izoliavimą užsikrėtusiesiems ir klaidingai ėmėsi „švelnių sienų kontrolės priemonių“ tik toms šalims, kur epidemiologinė padėtis buvo prasta – nors daugeliu atvejų COVID-19 buvo nustatoma asmenims, atvykdavusiems iš Prancūzijos ir Ispanijos.
Vyriausybė planavo savo atsaką į pandemiją pernelyg „siaurai ir nelanksčiai, remdamasi gripo valdymo modeliu“, o ministrus ir patarėjus mokslo klausimais kai kurie ekspertai kaltino „šabloniniu mąstymu“, nurodoma ataskaitoje.
Konservatorius parlamentaras Jeremy Huntas – buvęs sveikatos apsaugos sekretorius, pirmininkaujantis vienam iš ataskaitą parengusių komitetų – pareiškė, jog vyriausybė taip pat neatsižvelgė į ankstyvą teigiamą patirtį, įgytą Pietų Korėjoje ir Taivane, kur buvo paskubėta įvesti masinį testavimą ir kontaktų sekimo sistemas.
Rytų Azijos šalyse, tiesiogiai susidūrusiose su SARS ir MERS protrūkiais, atsakas į pirmąjį pandemijos etapą buvo veiksmingiausias, radijui BBC sakė J. Huntas.
„Nuolat bėgome ir vijomės“, – teigė politikas, palyginęs JK pastangas su futbolo rungtynėmis „su dviem labai skirtingais kėliniais“, atkreipdamas dėmesį ir į greitai įsibėgėjusią sėkmingą masinės vakcinacijos nuo COVID-19 kampaniją, vykdomą nuo praėjusių metų gruodžio.
Parlamentarų grupė apklausė daugybę veikėjų, įskaitant premjero Boriso Johnsono kontroversišką buvusį vyriausiąjį patarėją Dominicą Cummingsą, negailintį kritikos savo buvusiam viršininkui dėl krizės valdymo.
B. Johnsonas taip pat sulaukė kritikos dėl atsisakymo anksčiau pradėti nepriklausomą tyrimą.
Britų lyderis gegužę uždegė žalią šviesą tyrimui, turinčiam įvertinti jo vyriausybės veiksmus „kiek įmanoma griežtai ir atvirai, siekiant išmokti pamokas ateičiai“.
Tačiau jis neleido pradėti darbo anksčiau kitų metų pavasario, teigdamas, kad tyrimas galėtų pakenkti tolesnėms šalies pastangoms valdyti pandemiją.
Komentuodamas naują ataskaitą, ministras S. Barclay atkreipė dėmesį į parlamentarų pagyrimus Britanijos skiepijimo vajui.
„Bet žinoma, jei yra pamokų, kuriuos reikėtų išmokti, esame pasirengę tai padaryti“, – sakė jis televizijai „Sky News“, atsisakydamas atsiprašyti, nes vyriausybė esą vadovavosi tuo metu vyravusiais moksliniais patarimais.
„Manau, kad vyriausybėje vyko nuodugnios diskusijos su mokslininkais. Tačiau, žinoma, padėtis buvo beprecedentė, todėl patys mokslininkai atsidūrė nepažįstamoje aplinkoje“, – pridūrė S. Barclay.
