Taigi, kai spalio 6 d. įsikišo pats Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas ir pasiūlė padidinti dujų tiekimo Europai apimtis, regioninės dujų kainos (šiais metais ūgtelėjusios neįtikėtinais 500 proc.) nusileido iš padebesių, o rinkos kiek lengviau atsikvėpė.
Rinkos analitikai labai greitai išsiaiškino, jog siūlymas padidinti dujų tiekimą Europai greičiausiai tėra bandymas paspausti Vokietiją pagaliau sertifikuoti „Nord Stream 2“ dujotiekio (per kurį Rusijos dujos Baltijos jūros dugnu galės pasiekti Vokietiją) ekploatavimą, nes Maskva labai nekantriai laukia, kada gi Vokietijos energetikos prievaizdas uždegs žalią šviesą 11 mlrd. dolerių vertės vamzdynui, o procesas gali užtrukti kelis mėnesius.
Ekspertai perspėja, jog Rusijos pasiūlymas labai aiškiai iliustruoja, jog Europa labai pažeidžiama Maskvos galiai kada tik panorėjus įjungti – o dar svarbiau, išjungti – dujų tiekimą.
Nors tariamas Rusijos geranoriškumas dujų rinkai ir suteikė apgaulingą progą kiek atsipalaiduoti, analitikai pabrėžia: gali būti, jog Rusija, net ir iš tikrųjų norėdama, nesugebės tesėti duotų pažadų.
„V. Putino komentarai tam tikra prasme apramino rinką. Tik labai gali būti, kad pagrindinė Rusijos entuziazmo priežastis visai ne tai, ar skubos tvarka bus pritarta ar nepritarta „Nord Stream 2“. Šiuo metu situacija Rusijos namų dujų rinkoje gana įtempta, atsargos senka, gavyba jau beveik pasiekusi piką, o žiema ateina ir į Rusiją, o tai natūraliai riboja dujų eksporto galimybes“, – teigia Europos klausimų analitikė iš „Economist Intelligence Unit“ Adeline Van Houtte.
„Be to, įtartinai tyli „Gazprom“ – Rusijos dujų eksperto monopolis, tenkinantis 35 proc. Europos dujų poreikio, ir nepatikslina, ar ketina pumpuoti daugiau dujų Europai egzistuojančiais maršrutais. Jeigu ir norėtų, vargu ar „Gazprom“ galėtų šiais metais Europai suteikti daugiau nei 190 milijardų kubinių metrų dujų. O tai reiškia, kad 2021 metais dujų kainos greičiausiai neaprims“, – konstatuoja ekspertė.
Vienas iš Oksfordo energetikos studijų instituto ekspertų Mike‘as Fulwoodas taip pat abejoja, kad Rusija Europai galėtų duoti daugiau dujų, ir pabrėžia, kad dujų gavyba ir taip jau vykdoma rekordiniais tempais. Jis akcentuoja: „Rusija susiduria su tuo pačiu paklausos spaudimu kaip ir visi kiti“.
„Praeita žiema Rusijoje buvo itin šalta, o gavybos mastai šalyje ir taip jau rekordiniai. Taigi, jiems reikia pasipildyti ir savo atsargas, kaip reikiant nusekusias praeitą atšiaurią žiemą. Labai abejoju, kad jie galėtų pasiūlyti daugiau dujų, kad ir kokiu vamzdynu, kad ir kam būtų pažadėję tai padaryti“, – per interviu CNBC „Squawk Box Europe“ sakė M. Fulwoodas.
Europos priklausomybė nuo Rusijos kaip energijos tiekėjos – pastaruosius kelerius metus tai vienas iš opiausių politikos formuotojų dienotvarkės klausimų tiek regione, tiek Jungtinėse Valstijose.
Pastarosios kelios JAV prezidento administracijos labai garsiai reiškė nepritarimą „Nord Stream 2“ projektui, perspėdamos, jog jis sumenkins Europos energetikos saugumą ir padidins taip nenorimą priklausomybę nuo Rusijos. Šiam tikslui Jungtinės Valstijos norėtų padidinti savų suskystintų dujų eksportą į Europą.
Tarptautinės energetikos agentūros vykdomasis vadovas Fatih Birolis atrodė įtikintas, kad Rusija galėtų padidinti dujų tiekimą į Europą ir „Financial Times“ pareiškė, kad agentūros atlikta analizė rodo, jog Rusija eksportą į Europą žiemos piko metu gali padidinti maždaug 15 proc.
Ragindamas Rusiją įrodyti esant „patikima tiekėja“, F. Birolis sakė, kad dujų eksportuotoja tikrai gali tesėti duotą žodį, jeigu tik to panorės pati.
„Jeigu Rusija padarys tai, apie ką kalbėjo ir padidins dujų tiekimą Europai, tai bus tarsi raminamieji rinkai. Nenoriu sakyti, kad jie tai ir padarys, bet, jeigu norėtų, tikrai turi galimybių tą ir padaryti“, – tikina F. Birolis.
„Wood Mackenzie Ltd“: šaltą žiemą Europą gali išgelbėti tik Rusijos dujos
Konsultacijų bendrovė „Wood Mackenzie Ltd“ konstatuoja, kad jeigu dėl šaltų orų išaugus paklausai dujų atsargos išseks, Europai gresia rimti nemalonumai. Maža to, regionas taps visiškai priklausomas nuo rusiškų dujų.
Apie tai rašo „Bloomberg“.
Jeigu Europa ir Azija susidurs su atšiauria ateinančia žiema, paprasčiausiai nepakaks dujų užtikrinti paklausą, tad gali išgelbėti tik papildomas dujų srautas iš Rusijos, pažymi „Wood Mackenzie“ dujų ir suskystintų dujų tyrimų viceprezidentas Massimo Di-Odoardo.
Šalti orai šildymo paklausą gali išauginti iki 20 mlrd. kubinių metrų ir nukreipti 10,5 mlrd. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų nuo Europos rinkos, sako M. Di-Odoardo. O tai daugiau nei 29 mlrd. kubinių metrų dujų, kurios greičiausiai iki kovo pabaigos liktų saugyklose, jeigu tik Rusija laikytųsi sutartinių įsipareigojimų.
Europos turimoms atsargoms pavojingai išsekus, pasaulis su nekantrumu laukia ženklo, ar būtų galima tikėtis Rusijos pagalbos. Praėjusią savaitę kainos pagaliau pradėjo normalizuotis, o tai lėmė Rusijos prezidento V. Putino pasiūlymas „padėti“ sprendžiant dujų stygiaus problemas. Ateities sandoriai Europoje pastarosiomis savaitėmis buvo šokę į rekordines aukštumas – lyginant su metų pradžia, jų vertė šoktelėjo iki 400 proc. Pagrindiniai varikliai, lemiantys kainų pūtimąsi – nežinomybė dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio eksploatacijos pradžios ir nežinia, ar „Gazprom“ per egzistuojančius maršrutus per Ukrainą ir Baltarusiją pasiųs papildomų atsargų.
„Ši žiema gali būti tikrai kitokia. Jeigu Europa ir Azija šiais metais sulauks rimtų šalčių, tuomet Europos sukauptos atsargos išseks iki nulio, ir kontinentas taps priklausomas nuo pritarimo „Nord Stream 2“ skubos tvarka arba Rusijos geranoriškumo pasiųsti daugiau dujų per Ukrainą, jeigu staiga sugalvotų išvengti paklausos apkarpymų“, – mano M. Di-Odoardo.
Europos šiuo metu turimos dujų atsargos spalio pabaigoje pasieks 87 mlrd. kubinių metrų. Kaip skaičiuoja „Wood Mackenzie“, regionas žiemos paklausai patenkinti iš jų panaudos maždaug 58 mlrd. kubinių metrų dujų. Jeigu oro temperatūra atitiks vidutines šaltojo sezono normas, Europai bėdų sprendžiant paklausos ir pasiūlos galvosūkius nekils – atsargos iki kovo pabaigos išliks pilnai neišnaudotos, o tai gali padėti palengvinti kainų naštą, sako M. Di-Odoardo.
Bet jeigu žiema pasitaikys šalta, „Europa ir vėl gali tapti visiškai priklausoma nuo Rusijos malonės“, konstatuoja ekspertas.
Jeigu iki metų pabaigos bus uždegta žalia šviesa „Nord Stream 2“, jis žiemą galės užtikrinti dar 12,5 mlrd. kubinių metrų dujų ir suteikti šiokį tokį palengvėjimą. Tik Europai vis tiek reikės beveik dar tokio pat kiekio dujų, atkeliausiančio per Ukrainą – papildomai šiuo metu galiojančiam susitarimui dėl transportavimo už fiksuotą kainą nepriklausomai nuo kiekio.
Maža to, jeigu ir Rusiją užklups šalta žiema, „Gazprom“ gali turėti pakankamai dujų atsargų jas tiekti tik arba per „Nord Stream 2“, arba per Ukrainos vamzdynus, bet ne abiem būdais. Maskva taip pat patiria spaudimą dėl išaugusios paklausos, nors pagrindinis prioritetas turi būti dujų atsargos vidiniams šalies poreikiams.
Kirba ir neatsakyti klausimai dėl gavybos masto didinimo.
„Panašu, kad šią žiemą Europos dujų kainos ribų gali ir nebūti“, – liūdnai pripažįsta M. Di-Odoardo.
„Ant kortos pastatytos žmonių gyvybės“
Tuo metu Ukrainos energetikos giganto „Naftogaz“ vykdomasis direktorius Jurijus Vitrenka mano, jog nėra nė menkiausių abejonių, kad šiandieninis dujų trūkumas yra ne kas kita, o piktybiškas Maskvos planas, už kurį Rusija turėtų sulaukti tiek Vokietijos, tiek Jungtinių Valstijų sankcijų, rašo „Atlantic Council“.
„Tai, ką daro Rusija, yra labai sąmoningas dujų tiekimo Europai vilkinimas. Maskva manipuliuoja dujų tiekimu, norėdama priversti Europą pritarti „Nord Stream 2“ ir jį sertifikuoti dar prieš tai, kai JAV Kongresas pritaikys papildomų sankcijų. Rusijos veiksmai – idealus dujų pavertimo ginklu pavyzdys. Visi iki vieno atsisakantys pripažinti, ką iš tikrųjų daro Maskva, juolab, kad tai daro taip akiplėšiškai ir atvirai, siunčia labai pavojingą signalą rusams, jog šie gali lengva ranka šantažuoti Europą ir jiems už tai nieko nebus“, – teigia J. Vitrenka.
JAV prezidento J. Bideno administracijos naujuoju patarėju energetikos klausimais paskirtasis Amosas Hochsteinas perspėjo apie Europai šią žiemą gresiančią energetikos krizę, nulemtą dujų iš Rusijos stygiaus. Per interviu „Financial Times“ A. Hochsteinas pareiškė, jog Rusija „rinkai suteikė mažiau išteklių nei įprastai“, taip prisidėdama prie rekordinio kainų šuolio: „Jeigu sausį ir vasarį kaip reikiant spustels šaltukas, jums gali pritrūkti išteklių. Tai man ir kelia didžiausią nerimą. Ir svarbūs šiuo atveju ne tik kažkokie geopolitiniai žaidimėliai – ant kortos pastatytos žmonių gyvybės“.
Nors A. Hochsteinas ir davė nedviprasmiškai suprasti, jog „Rusija jau ne vienerius metus gamtines dujas naudoja kaip ginklą, manipuliacijų įrankį“, visgi nedrįso pareikšti, jog pastaraisiais mėnesiais Rusija specialiai pristabdė dujų tiekimą. Visgi toks ribojimas neturėtų pernelyg stebinti.
Jeigu kaltinimai manipuliavimu rinkomis būtų oficialiai patvirtinti, visas šis žaidimas galėtų baigtis papildomomis sankcijomis Maskvai JAV ir Vokietijos susitarimo rėmuose, pastebi „Atlantic Council“.
„Mes pritariame A. Hochsteino pastangoms atkreipti dėmesį į gilėjančią dujų krizę Europoje, dėl kurios žiemą gali tekti šalti. Tik niekaip negalime suprasti, kodėl Bideno administracija mažina sankcijų spaudimą Kremliui, kai pastarasis visoje Europoje dujas naudoja kaip tikrų tikriausią ginklą. Mūsų pozicija tokia – Jungtinių Valstijų sankcijos turi būti taikomos visu pajėgumu, ir tai turi trukti tol, kol V. Putinas ir toliau naudos dujas kaip ginklą. Turime priversti Rusiją atsakyti už savo veiksmus. O tai įmanoma tik neleidžiant Rusijai naudotis pagrindiniu savo dujų karo arsenalo ginklu – „Nord Stream 2“. Reikia tą ginklą atimti ir pasirūpinti, kad Kremlius juo daugiau niekada nebegalėtų pasinaudoti“, – dėsto J. Vitrenka.
Augant nerimui dėl Rusijos manipuliacijų dujų tiekimo Europai klausimu, JAV senatoriai Toomey ir Tedas Cruzas pagrasino neribotam laukui sulaikyti nominacijas į penkis postus JAV Iždo departamente, jeigu J. Bideno administracija bendrovės, atsakingos už Rusijos „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, neįtrauks į juodąjį sąrašą.
„Vadinamasis administracijos „susitarimas“ su Vokietija V. Putinui dovanoja svarbią geopolitinę pergalę, įtvirtina korumpuotą Rusijos įtaką Europoje ir į pavojingą situaciją stumia Ukrainą, Lenkiją ir kitas Kremliaus agresijos fronto linijoje esančias šalis“, – laiške Senato bankininkystės ir užsienio reikalų komitetų pirmininkams teigia senatoriai.
