Praėjusią savaitę „Pandora Papers“ pranešė, kad, kaip įtariama, prezidento Vladimiro Putino meilužė už 3,6 mln. eurų įsigijo namą Monake. Tai, pasak du vyriausybei artimų šaltinių, sustiprino Kremliaus įsitikinimą, kad „vykdoma Vakarų kampanija, kuria siekiama apjuodinti V. Putino įvaizdį“.
Tai greičiausiai dar labiau padidins spaudimą nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms.
„Tai buvo tiesioginis išpuolis prieš Putiną, – sakė Aleksandras Jonovas, Kremliaus kampanijos dalyvis, sėkmingai spaudęs valdžią griežčiau apriboti prezidentą kritikuojančias žiniasklaidos priemones. – Mes ruošiamės negailestingai kovai su jais ir juos remiančiomis JAV ir JK organizacijomis.“
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas praėjusį pirmadienį atmetė „Pandora Papers“ teiginius, žurnalistams pareiškęs, kad „neaišku, kaip galima pasitikėti tokia informacija“. Nors Rusija visada buvo negailestinga žurnalistams, kritikuojantiems valdžios institucijas, spaudimas nepriklausomai žiniasklaidai šiemet išaugo po to, kai buvo įkalintas aktyvus V. Putino kritikas Aleksejus Navalnas.
Netrukus po arešto sausio mėnesį A. Navalnas pasirodė „YouTube“ vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas daugiau nei 119 milijonų kartų. Įraše teigiama, kad V. Putinui priklauso milžiniški 1,3 milijardo dolerių vertės rūmai prie Juodosios jūros. Rusijos lyderis neigia ryšius su šiuo turtu. Vėliau prokurorai uždraudė A. Navalno vadovaujamą nacionalinį aktyvistų tinklą kaip „ekstremistišką“.
„Pandora Papers“ sustiprina suvokimą, kad Putinas vadovauja korumpuotai sistemai, kuri krauna turtus jam ir jo ratui, kol šalis stagnuoja“, – teigė Danielis Friedas, buvęs aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas, atsakingas už sankcijų politiką.
„Užsienio agentai“
Keli žiniasklaidos kanalai buvo paskelbti „užsienio agentais“ pagal Rusijos įstatymus, kurie reikalauja rodyti šią žymę visuose naujienų pranešimuose ir laikytis griežtų finansinės informacijos atskleidimo taisyklių, antraip gali sulaukti baudžiamojo persekiojimo.
Naujienų portalas „Meduza“ užsienio agentu buvo išvadintas balandžio mėnesį, po jo gegužę sekė „VTimes“, kuris užsidarė, nenorėdamas rizikuoti kalėjimu, ir TV kanalas „Dožd“ rugpjūtį.
Penktadienį Rusija „užsienio agentais“ išvadino dar devynis žurnalistus, tad nuo liepos mėnesio jų skaičius jau priartėjo prie 50. Pastaraisiais mėnesiais policija taip pat surengė kelis reidus tiriamosios žurnalistikos kūrėjų namuose. Dėl oficialaus spaudimo daugelis jų apsisprendė bėgti iš šalies.
Šiuo metu uždrausta tiriamosios žurnalistikos svetainė „Proekt“ dar praėjusių metų lapkričio mėnesį pranešė, kad V. Putinas turi dukterį su moterimi iš Sankt Peterburgo, kuri buvo identifikuota „Pandora Papers“, ir paskelbė, kad jo buvusi meilužė valdo 100 milijonų dolerių turtą. V. Putino atstovas spaudai šiuos teiginius atmetė kaip „bulvarinį mėšlą“. Liepos mėnesį prokurorai paskelbė „Proekt“ „nepageidaujama“ organizacija, o jos žurnalistus apšaukė „užsienio agentais“.
Rusijos partneris Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo projekte „Pandora Papers“ buvo „Važnyje Istorii“, arba „Svarbios istorijos“, paskelbtas „užsienio agentu“ rugpjūčio mėnesį.
Rusijos valdžia netrukus gali uždrausti „Važnyje Istorii“, teigė A. Jonovas.
„KGB mokykla“
Vyriausiasis „Proekt“ redaktorius Romanas Badaninas, šiuo metu gyvenantis JAV ir įkūręs naują žiniasklaidos priemonę, jam primestus kaltinimus, esą jis yra Vakarų agentas, pavadino „klasikine sovietinio stiliaus propaganda, kurios buvo mokoma Putino ir jo kolegų lankytoje KGB mokykloje“.
Vyriausiasis „Važnyje Istorii“ redaktorius Romanas Aninas pažadėjo ir toliau tęsti savo darbą. „Putinas ir jo aplinka nuoširdžiai tiki, kad visi nepriklausomi žurnalistai dirba Vakarų žvalgybos tarnyboms“, – sakė jis.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova praėjusį mėnesį užsipuolė žiniasklaidos „pseudotyrimus“, pareiškusi, kad jiems vadovauja žvalgybos agentūros „tose šalyse, kurios Rusiją laiko savo prieše“.
Nobelio premijos laureatas D. Muratovas yra tiriamojo laikraščio „Novaja Gazeta“, kurį 1993 m. įkūrė su buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo palaikymu, vyriausiasis redaktorius.
Apdovanojimą jis dedikavo keturiems savo žurnalistams, kurie, pasak jo, buvo nužudyti „gindami žmonių teisę į žodžio laisvę“, taip pat kartu su jais dirbusiam teisininkui ir žmogaus teisių aktyvistui.
„Kadangi jų nebėra su mumis, – kalbėjo jis, – matyt, Nobelio komitetas nusprendė, kad turėčiau tai pasakyti visiems.“
