Dvejus metus truksiantis procesas, per kurį dėl būsimos Bažnyčios krypties bus konsultuojamasi su kiekviena katalikų parapija visame pasaulyje, prasidėjo Vatikane savaitgalį. Kai kurie katalikai tikisi, kad tai lems pokyčius tokiais klausimais kaip moterų įšventinimas, vedę kunigai ir tos pačios lyties santykiai.

Kiti bijo, jog tai pakirs Bažnyčios principus. Jie sako, kad susitelkimas į reformą taip pat gali atitraukti dėmesį nuo Bažnyčiai kylančių problemų, tokių kaip korupcija ir mažėjantis lankomumo lygis.

Pradėdamas procesą mišiomis Šv. Petro bazilikoje popiežius Pranciškus paragino katalikus „nelikti užsibarikadavusius savo tikrume“, o „įsiklausyti vienas į kitą“. "Ar esame pasirengę šiai nuotykių kelionei? Ar bijome nežinomybės, mieliau slėpdamiesi po įprastais pasiteisinimais:" Tai nieko neduos" arba "Mes visada taip elgėmės"?", - klausė jis.

Konsultacijų procesas, pavadintas „Sinodinei bažnyčiai: bendrystė, dalyvavimas ir misija“, vyks trimis etapais.

„Klausymo etape“ parapijų ir vyskupijų žmonės galės aptarti įvairias problemas. Popiežius Pranciškus sakė, kaip svarbu išgirsti tuos, kurie dažnai yra vietos Bažnyčios gyvenimo pakraštyje, pavyzdžiui, moteris, pastoracinius darbuotojus ir patariamųjų organų narius.

„Kontinentiniame etape“ vyskupai susirinks aptarti ir įforminti savo išvadų. „Visuotiniame etape“ vyskupai posėdžiaus Vatikane visą mėnesį nuo 2023 m. spalio. Tikimasi, kad tada popiežius parašys apaštališką raginimą, kuriame išdėstys savo nuomonę ir sprendimus aptariamais klausimais.

Aptardamas savo viltis dėl Sinodo, popiežius Pranciškus perspėjo, kad šis procesas netaptų tik intelektiniu pratimu, negebančiu spręsti realaus pasaulio problemų, su kuriomis susiduria katalikai, bei „pagunda nusiraminti“ svarstant pokyčius.

Iniciatyvą gyrė pažangus JAV įsikūręs laikraštis „National Catholic Reporter“, kuriame teigiama, kad nors šis procesas gali būti netobulas, „su juo Bažnyčia labiau linkusi patenkinti Dievo žmonių poreikius, nei be jo“. Vis dėlto teologas George'as Weigelis konservatyviame JAV katalikų žurnale „First Things“ rašė, kad nėra aišku, kaip „dvejus metus trunksiantis katalikų pašnekesys“ išspręstų kitas Bažnyčios problemas, pavyzdžiui, tų, kurie „būriais tolsta nuo tikėjimo“.

Religijos ir etikos reporteris Johnas McManusas, kurio analitines mintis pateikia BBC, sako, jog dauguma pranešimų apie dvejų metų konsultacijas pabrėžia tuos pačius klausimus, kurie dažniausiai vyrauja pranešimuose apie Katalikų Bažnyčią: pavyzdžiui, moterų vaidmens ir ar jos kada nors bus įšventintos į kunigus (popiežius sako „ne“).

Nors šios temos dažnai rūpi kai kuriems katalikams, kitos sritys, tradiciškai dominuojančios katalikiškame socialiniame mokyme, pavyzdžiui, skurdo mažinimas ir - vis labiau - klimato kaita, greičiausiai vaidins svarbesnį vaidmenį nei tai, kaip valdoma Bažnyčia.

Tačiau nesitikėkite staigių Bažnyčios taisyklių pakeitimų, perspėja analitikas. Tiesa, kad kai kurie katalikai nori matyti kitokią instituciją, bet popiežiui Pranciškui leidimas paprastiems tikintiesiems Vatikane išsakyti savo rūpesčius (galų gale), net jei jų vyskupai su jais nesutinka, yra didžiulis žingsnis keičiant šią 2000 metų senumo religiją.