Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas siekia antros iš eilės pergalės savo populistinei partijai ANO, nepaisant labai vidutiniško COVID-19 pandemijos valdymo ir įtariamų įstatymų pažeidimų.

67 metų A. Babišas, maisto ir chemijos pramonės bei žiniasklaidos magnatas, sulaukė kaltinimų sukčiavimu dėl Europos Sąjungos subsidijų, be to, Briuselis reiškia nerimą dėl jo, kaip verslininko ir politiko, interesų konflikto.

Praėjusią savaitę paskelbti „Pandoros popieriai“ rodo, kad jis panaudodamas 15 mln. eurų iš savo firmų lengvatinio apmokestinimo zonose 2009 metais įsigijo turto Pietų Prancūzijoje, įskaitant vieną pilį.

Šiuos įtarimus A. Babišas pavadino šmeižto kampanija, o visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad už buvusį Komunistų partijos narį balsuos iki 30 proc. rinkėjų, ir jis laikomas rinkimų favoritu.

„Pagrindinis klausimas – ar populistinė politika nugalės tradicinius ir atsakingesnius politikus“, – sakė Olomouco mieste įsikūrusio Palacky (Palackio) universiteto politikos analitikas Tomašas Lebeda.

Rinkimų apylinkės penktadienį atsidarė 12 val. Grinvičo (15 val. Lietuvos) laiku ir užsidarys 20 val. (23 val. Lietuvos laiku). Šeštadienį balsavimas bus tęsiamas nuo 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku iki 12 val. Grinvičo (15 val. Lietuvos) laiku.

Balsavusiųjų rinkėjų apklausų nebus, o rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti vėliau šeštadienį.

„Vadovėlinis populizmas“

A. Babišas, vienas turtingiausių Čekijos žmonių, vadovauja ANO mažumos vyriausybei, sudarytai su kairiaisiais socialdemokratais. Ją palaiko Komunistų partija, 1948–1989 metais vadovavusi buvusiai Čekoslovakijai.

Pagrindinės A. Babišo varžovės yra dvi partijų grupės, kurių reitingai labai šoktelėjo anksčiau šiais metais, Čekijai registravus vieną didžiausių pasaulyje vienam gyventojų tenkančių mirčių nuo COVID-19 skaičių, ir vyriausybei sunkiai susidorojant su užkrato plitimu.

Šios dvi grupės yra centristinės Merų ir nepriklausomų kandidatų partijos (STAN) bei antiisteblišmento Piratų partijos koalicija bei kitas trijų opozicinių centristų ir dešiniųjų partijų aljansas SPOLU („Drauge“).

Tačiau premjeras užsipuolė savo varžovus, grasindamas abejotina šalies ateitimi jiems laimėjus rinkimus, ir vėl persvėrė populiarumo reitingus savo naudai.

„ANO laikosi tokio populizmo, kokį žinome iš vadovėlių – stiprus lyderis, siekiantis suskaldyti visuomenę ir sukurti gentinę tapatybę “, – sakė T. Lebeda.

„Iš esmės jis sako – galite turėti viską: didelius atlyginimas ir pensijas, tik nesijaudinkite dėl valstybės skolos“, – sakė politologas naujienų agentūrai AFP.

Komunistus šalin?

Čekijos ekonomika, labai priklausoma nuo automobilių gamybos ir eksporto į euro zoną, prie kurios ši 10,7 mln. gyventojų turinti valstybė dar neprisijungė, po truputį atsigauna po suvaržymų, įvestų dėl COVID-19.

Tačiau pandemija ir pensijų bei atlyginimų didinimas viešojo sektoriaus darbuotojams, kuriems neseniai pritarė A. Babišo kabinetas, dar labiau padidino spragą tarp valstybės pajamų ir išlaidų.

„Jis užkrovė ypač didelę naštą valstybės biudžetui išdalindamas priemokas, tačiau toliau kartoja, kad nekels mokesčių. Aš tai pavadinčiau fiskaliniu populizmu“, – kalbėjo T. Lebeda.

Savo rinkiminėje kampanijoje ANO daug dėmesio skyrė nelegaliai migracijai ir žadėjo išsaugoti benzinu varomus automobilius.

Tarp kitų partijų, į kurias verta atkreipti dėmesį, minima prieš musulmonus nusiteikusi kraštutinių dešiniųjų partija „Laisvė ir tiesioginė demokratija“ (SPD). Jai vadovauja Tokijuje gimęs verslininkas Tomio Okamura.

Socialdemokratai ir komunistai kol kas dalyvauja varžybose, tačiau jiems gali nepavykti pasiekti penkių procentų slenksčio, kad patektų į parlamentą, rodo naujausios apklausos.

Naująjį vyriausybės vadovą paskirs prorusiškas šalies prezidentas Milošas Zemanas, todėl A. Babišas gali pasikliauti savo ištikimu sąjungininku.

„Jis padarys viską, kad ANO liktų valdžioje“, – AFP sakė Prahoje veikiančio Karolio universiteto politikos analitikas Josefas Mlejnekas.